altùnas (turk. altιn – auksas), 15–19 amžiaus auksinė turkiška moneta. Pradėta kaldinti 1454 valdant Mehmedui II (1451–1481). Kaldinta Osmanų imperijoje iki 1839 pagal Venecijos cechiną (dukatą). Kaldintos 1/4, 1/2, 1, 2, 3 ir 5 altunų vertės monetos. Buvo 995–800 prabos ir 3,43 gramo masės. Altuno vertė lygi 60 akčių (apie 1500 metus), 300–400 akčių (apie 1700 metus), 210 parų (apie 1800 metus). Averse arabiškais rašmenimis įrašytas sultono vardas, reverse – data ir kaldinimo vieta.
1734