Alūkstà (Ilūkste), Alūkštà, Ilūkštà, miestas Latvijos pietryčiuose, abipus Dauguvos intako Alūkstos, prie Daugpilio–Aknystos kelio. Savivaldybės centras. Katalikų Švč. Mergelės Marijos (pastatyta 1806), evangelikų liuteronų (1861–65) bažnyčios, Dievo Motinos Gimimo stačiatikių cerkvė (1880). 2171 gyventojas (2023).
Istorija
Minima 15 a. Alūkstos ežero saloje stovėjusi ir kovose su Livonijos vokiečių konfederacija lietuvių sugriauta Alūkstos pilis. 1562 minima turgavietė. Priklausė grafams Zibergams. 1582 minima evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta apie 1567). 1690 pastatyta katalikų bažnyčia (1748 sudegė, 1761 atstatyta); prie jos įsteigta jėzuitų kolegija, veikusi iki 1835. 19 a. veikė sinagoga, stačiatikių cerkvė. Plėtrą ypač paspartino 1860 per Alūkstą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1826 Alūkstoje buvo apie 800, 1840 – 1000, 1863 – 2293, 1897 – 3652 gyventojai. 1795–1917 Kuršo gubernijos Jakobsštato (Jekabpilio) apskrities, 1919–49 Alūkstos apskrities, 1950–63 Alūkstos rajono centras. Iki I pasaulinio karo Alūkstos katalikų parapija priklausė Žemaičių vyskupijai. 1919 08 29 Alūksta su apylinkėmis prijungta prie Lietuvos. 1920 10 12 latviai užėmė miestelį. Pagal 1921 Lietuvos–Latvijos sutartį Alūksta ir jos apylinkės atiteko Latvijai (už Palangą ir pajūrio ruožą).
Alūksta (iki I pasaulinio karo)
Lietuviai
Alūkstoje ir jos apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. 1877 lietuvių tarmių tekstus čia rinko A. Baranauskas. Alūkstos apskrityje 1920 buvo 4000 lietuvių (apie 8 % gyventojų), 1930 lietuviai sudarė 6 % gyventojų, 1935 pagal latvių statistiką čia gyveno 2375 lietuviai. Dauguma katalikų kunigų buvo lietuviai. Apylinkėse yra palaidota apie 40 lietuvių karių, žuvusių kovose su bolševikais. 1928 Alūkstos apskrityje įkurtos 4 lietuvių mokyklos. 1863 Alūkstoje gyveno 13 (0,6 % gyventojų), 1925 – 27 (2 %), 1998 – 40 (1,26 %) lietuvių. Katalikų bažnyčioje pamaldos laikytos ir lietuvių kalba.
3061
2392