álvai (isl. álfar, norv. alver, šved. alver, älvor, dan. alfer), èlfai (vok. Elfen), skandinavų mitologijoje – būtybės, turinčios žmogaus išvaizdą, bet žmonių nematomos, pasirodančios tik retsykiais. Snorri Sturlusono Edoje (1222–25) minimi šviesieji alvai, gyvenantys Alvheime ir trečiajame danguje Vidblaine, bei juodieji, įsikūrę po žeme. Pagal skandinavų folklorą, alvai gyvena netoli žmonių namų: pilkapiuose, akmenyse, uolose. Laikomi pavojingais – gali apžavėti, išvaryti iš proto, susargdinti; už žmonių suteiktą pagalbą atsilygina nepaprastomis dovanomis. Vėlyvesniame švedų ir danų folklore alvai yra mažos baltos permatomos būtybės, geranoriškos žmonėms. Manoma, kad toks alvų vaizdavimas perimtas iš keltų.
2032