Alvtas, kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, Šeimenos seniūnijoje. 365 gyventojai (2021). Pro Alvitą teka Širvinta (Šešupės kairysis intakas). Prie kaimo yra Alvito ežeras. Šv. Onos bažnyčia (1824). Paštas, kultūros namai (nuo 1986), biblioteka.
Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1824) Alvite
Alvito herbas
Istorija
Alvito senovinė dalis radialinio plano (nuo 17 a. pabaigos), su trijų gatvių sankryžoje esančia trikampe aikšte. Išliko per II pasaulinį karą smarkiai apgriauti buvusio dvaro sodybos mūriniai pastatai (pastatyti 19 a. viduryje); spirito varykla (20 a. pradžioje rekonstruota). Koplyčia-mauzoliejus (pastatyta 1905; nuo 1945 čia veikia Šv. Onos bažnyčia).
Alvitas paminėtas 1590 Lietuvos Metrikoje; priklausė Paširvinčio dvarui. 1617 pastatyta medinė Šv. Onos bažnyčia. 1650 minimas miestelis (didelės seniūnijos centras). 1685 pastatyta parapinė mokykla (1945–49 pradinė, 1949–93 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1993–2018 pagrindinė mokykla, 2018–21 mokykla-daugiafunkcis centras). 1688 Alvitui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija.
1824 pastatyta mūrinė bažnyčia (per I pasaulinį karą apgriauta, 1944 susprogdinta). Spaudos draudimo laikais Alvite (ir apylinkėse) buvo platinama lietuviškos knygos, laikraščiai, mokomi vaikai. Apie 1880 susikūrė lietuviškas choras. 19 a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė (per I pasaulinį karą sugriauta, 1918 atstatyta).
20 a. pirmoje pusėje Alvitas – valsčiaus centras. 1930 pastatyta pieninė. Sovietinės okupacijos metais Alvitas – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2007 patvirtintas Alvito herbas. 1882 miestelyje ir dvare buvo 283, 1886 – 452, 1923 miestelyje 283, dvare 204, 1959 kaime 205, 1970 – 440, 1979 – 617, 1989 – 651, 2001 – 550, 2011 – 443 gyventojai.