Alytaus apskritis

Alytaũs apskrits yra Lietuvos pietuose. Ribojasi su Lenkija, Baltarusija ir Kauno apskritimi, Marijampolės apskritimi, Vilniaus apskritimi. Plotas 5425 km² (8,3 % Lietuvos ploto). 137 741 gyventojas (2021; 5,4 % Lietuvos gyventojų). Centras – Alytus.

Apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė. Iš viso 7 miestai, 12 miestelių ir 1129 kaimai. 94 % gyventojų sudaro lietuviai, 2,4 % lenkai, 1,7 % rusai, 0,6 % baltarusiai, yra totorių. Miesto gyventojų 60,9 %. Gyventojų vidutinis tankis 25 žm./km². Apskrities vidurinė ir pietinė dalys yra smėlingoje ir miškingoje Dainavos lygumoje, šiaurinė ir vakarinė – kalvotose moreninėse Dzūkų aukštumoje ir Sūduvos aukštumoje. Rytuose įsiterpia Lydos plynaukštė, šiaurės vakaruose – Nemuno vidurupio plynaukštė. Didžiausios upės – Nemunas, Merkys. 440 ežerų, didžiausi – Dusia, Metelys, Žuvintas, Didžiulis (Daugų). 21 tvenkinys. Alytaus apskritis – miškingiausia Lietuvoje (miškingumas 44 %); didžiausi miškai – Dainavos, Kapčiamiesčio girios, Punios šilas. Saugomos teritorijos – Žuvinto biosferos rezervatas, Čepkelių rezervatas, Dzūkijos nacionalinis parkas, Metelių regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Veisiejų regioninis parkas.

Alytaus apskrities herbas

Apskrityje gaminama 5,3 % Lietuvos pramonės produkcijos: statybiniai medžio dirbiniai, plytos, medvilniniai verpalai ir audiniai, kombinuotieji pašarai, alkoholiniai gėrimai, konservai, grikių kruopos, drabužiai, sviestas, dešros, duonos ir pyrago gaminiai, miltai. Žemės ūkio naudmenos užima 37,5 % apskrities ploto. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę. Grybų ir miško uogų verslas. Rekreacinis kurortinis ūkis. Alytaus apskritis – regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo 19 a. vadinamas Dzūkija.

Alytaus apskrities žemėlapis

Per Alytaus apskritį eina plentai iš Vilniaus ir Kauno į Lenkiją ir Baltarusiją, Sankt Peterburgo–Varšuvos (per Varėną) ir Alytaus–Marijampolės geležinkelis, siauresnės vėžės geležinkelis nuo Šeštokų į Suvalkus (Lenkija).

1324

Istorija

Pirmąkart Alytaus apskritį 1915 09 sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 1915–16 apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–17 – Vilniaus–Suvalkų, 1917–18 – Lietuvos sritims. 1920 pietrytinę apskrities dalį okupavo Lenkija (grąžinta Lietuvai 1939–40); joje 1941 01 atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai. 1941–44 Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. 1946 Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai sudarytai Prienų apskričiai, Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. Plotas 1930 buvo 2828, 1944 – 1747 km². 1923 buvo 109 678, 1930 – 124 147, 1939 – 152 726 gyventojai; vienas apskrities pavaldumo miestas (Alytus). 1919 valsčių buvo 26, 1924 – 21, 1939 – 13, 1949 – 7. 1950 06 Alytaus apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (Alytaus rajono savivaldybė), dalis teritorijos atiteko Daugų, Jiezno, Simno ir Veisiejų rajonams. 1996 Alytaus apskritis atkurta iš 3 pietinių Lietuvos rajonų – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos.

2004 patvirtintas Alytaus apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

1