Alytaũs ekonòmija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinė (karaliaus) žemės valda (1588–1795).
Sudaryta 1588 01 28 valdovo aktu ir 1589 Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu.
Pajamos iš Alytaus ekonomijos, kaip ir iš kitų ekonomijų, buvo skiriamos Abiejų Tautų Respublikos valdovui išlaikyti.
Alytaus ekonomija sudaryta iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos, buvusios abiejose Nemuno pusėse nuo Alovės iki Pajevonio ir toliau iki Prūsijos sienos. Priklausė Trakų apskričiai. 1644 jai priklausė magdeburginis Alytaus miestas, Alytaus dvaras, Krokialaukio, Varenavo, Žuvintų, Karalkrėslio ir Pajevonio palivarkai bei Alytaus girininkija. 18 a. pabaigoje ekonomija suskirstyta į tris gubernijas: Alytaus, Bartninkų ir Ščebros (ši prijungta 1781–83, dabar Lenkijoje).
Ekonomijoje buvo 15 raktų: Alytaus, Krokialaukio, Žuvintų, Gulbiniškių, Janaukos, Bartninkų, Karalkrėslio, Pajevonio, Dapkiškių, Krosnos, Skersabalių, Suchožos, Ščebros, Turaukos ir Pamario; 169 kaimai, 1 miestas ir 3 miesteliai. Jai priklausė (neskaitant miško) 2696 valakai, buvo daugiau kaip 3000 dūmų (sodybų; vienoje gyveno vidutiniškai 8 žmonės). Pajamos išaugo po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomijų valdytojo A. Tyzenhauzo (ekonomiją valdė nuo 1765) reformų (1783 sudarė 310 000 auksinų).
Už 1/3 pajamų Alytaus ekonomija būdavo išnuomojama žymiems valstybės veikėjams: T. Tiškevičiui, M. K. Chaleckiui, K. ir V. Gosevskiams, A. L. Radvilai, K. Z. Pacui, M. V. Šulcenui (17 a. viduryje iš nuomos gauta 20 000 auksinų).
Prie Bartninkų dvaro buvo įsteigta audykla ir geležies liejykla. 18 a. pabaigoje Alytuje, Miroslave, Pajevonyje, Bartninkuose veikė ekonomijos administracijos išlaikomos mokyklos.
Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795) apie 95 % Alytaus ekonomijos teritorijos užėmė Prūsija, kitą dalį – Rusija.
2808