Alytaũs kautỹnės (1919 02 12–15), vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą. Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš šiaurės (per Kėdainius) ir pietų apsupti ir užimti Kauną. Jos pietinė grupuotė žygiavo Alytaus link. Lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko vadas A. Juozapavičius gavęs žinių, kad prie miesto artėja apie 700 Raudonosios armijos karių (Trečiasis ir ketvirtasis šaulių pulkai), tarėsi su čia stovėjusiais vokiečiais dėl bendros gynybos. Raudonosios armijos daliniai 1919 02 12 apie 20 h pradėjo puolimą. Kautynių pradžioje vokiečiai atkakliai priešinosi, bet netrukus pasitraukė. Lietuviai gynėsi vieni. Ankstų 02 13 rytą jie perėjo į kontrpuolimą, bet stipresnių Raudonosios armijos jėgų buvo priversti trauktis.
Alytaus kautynės
Antanas Juozapavičius (Lietuvos karo invalidų Vyčių brolijos išleistas atvirukas, 1924; Rokiškio krašto muziejus)
Apie 8 h ant medinio tilto tarp Alytaus I ir Alytaus II žuvo A. Juozapavičius (pirmasis per Nepriklausomybės karą žuvęs lietuvių karininkas). Lietuvių kariai paliko miestą. Jį užėmė Raudonosios armijos daliniai. Naktį iš 02 14 į 02 15 vokiečių šarvuotasis traukinys ir lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko kuopa puolė raudonarmiečius ir atsiėmė Alytų. Raudonosios armijos vadovybės strateginis planas užimti Kauną puolimu iš pietų žlugo.
1558