Alytaũs mšis, Vokietijos ir SSRS kariuomenių tankų mūšis per Antrąjį pasaulinį karą. Įvyko 1941 06 22–23 prie Alytaus (SSRS–Vokietijos karas).
Alytaus mūšyje kovėsi Vokietijos kariuomenės 7‑oji tankų divizija (vadas Hansas von Funckas) bei 20‑oji tankų divizija (vadas Horstas Stumpfas) ir SSRS karinių pajėgų 5‑oji tankų divizija (vadas Fiodoras Fiodorovas). Vokietija mūšyje panaudojo apie 500 tankų, SSRS – 268 tankus (T‑34 ir kitus) ir 76 šarvuočius.
Vokiečių tankai 1941 06 22 įsiveržė į Alytų. Dėl staigaus nacių puolimo SSRS kariuomenė tiltų per Nemuną nespėjo susprogdinti, nes laukė, kol pravažiuos visi sovietiniai kariniai daliniai. Pietiniu Nemuno tiltu Alytuje pravažiavusius 20 vokiečių tankų puolė miške pasislėpę SSRS kariai. Prie šiaurinio Nemuno tilto sovietiniai kariškiai leido pravažiuoti daliai vokiečių tankų ir puolė jiems pradėjus kilti į statų šlaitą. Rytinėje Nemuno pakrantėje prie Alytaus vokiečių ir SSRS tankai priartėjo vieni prie kitų ir pradėjo susišaudymą. SSRS 5‑oji tankų divizija stengėsi atkovoti Nemuno tiltus, iš pradžių jai sekėsi, tačiau vėliau buvo apšaudyta Vokietijos artilerijos ir bombonešių. Mūšis aprimo tik vėlai vakare, o 06 23 ryte SSRS tankų divizija ėmė trauktis link Vilniaus.
Alytaus mūšyje palikti SSRS kariuomenės tankai Т-28
Alytaus mūšyje SSRS kariuomenė prarado apie 80 (kitais duomenimis, apie 90), Vokietijos karinės pajėgos – 11 tankų. Po sėkmingo Vokietijai Alytaus mūšio Lietuva netrukus buvo užimta.