Alytaus piliakalnis
Alytaũs pliakalnis, Vienuolýno kálnas, piliakalnis su senovės gyvenviete Alytuje, Nemuno dešiniajame krante, Alytupio ir Nemuno santakoje. Dar vadinamas Joninių kalnu, Švento Jono kalnu. Iš vakarų ir šiaurės vakarų Alytaus piliakalnį juosia Alytupio slėnis, iš pietų – Nemunas, iš rytų ir šiaurės rytų – daubos. Šlaitai statūs, 20–25 m, tik rytiniai 5–6 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 × 15 m dydžio. Jos rytinį pakraštį puslankiu juosia 40 m ilgio, 2,5 m aukščio pylimas. Nenaudota kalvos pietvakarinė dalis nuo piliakalnio atskirta giliu grioviu.
Piliakalnio rytinėje papėdėje yra pirmo tūkstantmečio antros pusės ir 11–14 a. gyvenvietės liekanų. 1985–1986 Alytaus kraštotyros muziejaus archeologai (vadovas E. Svetikas) gyvenvietės šiaurės vakarinėje ir vakarinėje dalyje ištyrė 240 m2 plotą; rado 7–12 a. kultūrinį sluoksnį su lipdyta grublėtu paviršiumi ir žiesta keramika. Ant Alytaus piliakalnio stovėjusią medinę pilį 1377 buvo užėmę kryžiuočiai. Nuo Alytaus piliakalnio apie 500 m į pietus yra Alytaus kapinynas.
vaizdas į Alytaus piliakalnį iš kito Nemuno kranto
Alytaus piliakalnis
1362
-Joninių kalnas; -Švento Jono kalnas