tepalinė alyva
alyvà, didelės molekulinės masės angliavandenilių ir įvairių priedų klampus mišinys. Pagal gavimo būdą skirstoma į mineralinę alyvą (gaunama iš naftos perdirbimo produktų, dažniausiai mazuto) ir sintetinę (silicio organiniai junginiai, polietilenglikoliai, poliesteriai ir kiti junginiai). Sintetinė alyva nuo mineralinės skiriasi didesniu darbo temperatūros intervalu (nuo –100 °C iki 400 °C), atsparumu oksidacijai ir cheminiams reagentams (tai ypač svarbu alyvoms, naudojamoms raketų varikliuose, aukštos įtampos elektros įrenginiuose, lėktuvų varikliuose). Alyva būna skirta tepimui (ji dar vadinama tepaline alyva) ir specialiosios paskirties. Specialios alyvos pavadinimas paprastai nusako jos paskirtį – apsauginė, cilindrinė, elektroizoliacinė, hidraulinė, kompresorinė, medicininė, prietaisų, technologinė, turbininė.
Cilindrinė, elektroizoliacinė, kompresorinė, turbininė alyva dar vadinama energetine. Alyva apibūdinama klampa, pliūpsnio temperatūra, stingimo temperatūra, tankiu, antikorozinėmis ir elektroizoliacinėmis savybėmis. Dar naudojama apsaugai nuo korozijos, elektros izoliacijai, aušinimui (tepimo ir aušinimo skysčių sudedamoji dalis), kaip hidraulinis skystis, dyzeliniai degalai, ja minkštinama guma, apdorojami audiniai. Parfumerijoje ir medicinoje naudojama rūkstančia sieros rūgštimi išgryninta – baltoji alyva.