alỹvmedis (Olea), alyvmedinių (Oleaceae) šeimos medžių ir krūmų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Alyvmedžiai paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose.
europinio alyvmedžio šakelė su vaisiais
Ūkiniu požiūriu svarbus europinis alyvmedis (Olea europea). Tai daugiau kaip 1000 metų gyvenantis iki 12 m aukščio medis. Lapai lancetiški, pilkšvai žali. Žiedai kvapūs, balti, sukrauti į kekes. Vaisiai (alyvuogės) – melsvai juodi kaulavaisiai. Valgomi. Juose yra 14–40 % riebalų, mažai baltymų, cukrų, vitaminų. Vartojami maistui (sūdyti, marinuoti, rečiau žali). Iš jų spaudžiamas alyvuogių aliejus, naudojamas maisto ir farmacijos pramonėje. Manoma, kad europinis alyvmedis kilęs iš laukinio alyvmedžio (Olea oleaster) arba kad laukinis alyvmedis yra sulaukėjęs europinis alyvmedis, o šis kilo iš Olea chrysophylla. Alyvmedis daugiausia auginamas Viduržemio jūros šalyse, Afrikos vakaruose, Kaukaze, Vidurinės Azijos pietuose, Indijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kalifornijoje). Alyvmedžio šakelė nuo seno yra taikos ir gerovės simbolis.
alyvmedis: a – žydinti šakelė, b – žiedas, c – vaisius
1075