Alzheimerio liga (Álcheimerio ligà), degeneracinė nervų sistemos liga, viena dažniausių silpnaprotystės (demencijos) priežasčių. Ją 1907 aprašė Aloizas Alzheimeris (Vokietija). Pasaulyje sergančių Alzheimerio liga yra daugiau kaip 30 mln. žmonių (2022). Europoje šia liga serga apie 8 % vyresnių kaip 60 metų ir apie 20 % vyresnių kaip 80 metų žmonių. Alzheimerio ligos priežastis nežinoma.
Alzheimerio ligos pažeistos nervinės ląstelės
Įtakos turi paveldimumas (randami dvidešimt pirmosios chromosomos pakitimai), aplinkos užterštumas (padidėjęs aliuminio kiekis vandenyje ir maiste), magnio ir kalcio trūkumas maiste, galvos traumos, virusinė infekcija, avitaminozės, ankstyvas endokrininių liaukų veiklos susilpnėjimas. Dažniau serga moterys. Būdinga smegenų, ypač momeninės ir smilkininės skilties, žievės atrofija, neurofibrilių degeneracija ir nervinių ląstelių žūtis, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl neuromediatoriaus acetilcholino apykaitos sutrikimo nutrūksta impulsų perdavimas tarp smegenų sričių nervinių ląstelių. Atsiranda žievės funkcijų – atminties, suvokimo, kalbos, tikslingų veiksmų, erdvinio suvokimo – sutrikimai.
Alzheimerio liga vystosi lėtai. Dažniausiai liguisti reiškiniai pastebimi po 2 metų nuo ligos pradžios. Prasideda nuo atminties sutrikimų – ligoniai nesugeba nieko įsiminti, išmokti, užmiršta abstrakčius žodžius, vėliau artimųjų vardus, daiktų pavadinimus. Sutrinka kalba – sunkiai randa reikiamus žodžius, nesupranta kitų kalbos, perskaityto teksto prasmės. Dėl apraksijos nebemoka savimi pasirūpinti, praranda laiko ir vietos suvokimą. Nyksta interesai ir iniciatyva, nebepažįsta artimųjų. Kalba tardami tik pirmą skiemenį. Nebemoka vaikščioti. Vystosi raumenų rigidiškumas (parkinsonizmas). Ligoniui reikalinga kitų priežiūra. Efektyvaus gydymo nėra. Skiriamas simptominis gydymas acetilcholino apykaitą veikiančiais vaistais.
Nuo 1994 kasmet rugsėjo 21 dieną minima Pasaulinė Alzheimerio ligos diena.
1143