Alžỹro architektūrà
Iki 16 amžiaus
triumfo arka Tebessoje (3 a.)
Alžyro teritorijoje rasta paleolito stovyklų su megalitų (dolmenų, kromlechų, menhyrų) liekanomis. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Alžyro pakrantės rajonuose, daugiausia finikiečių kolonijose, kūrėsi miestai: Kartena (dabar Tenesas), Ikozijus (dabar Alžyras), Hiponas (dabar al Annaba), Jolis (dabar Šeršellis). 1–5 a. plito romėnų kultūra. Džemilos, Timgado, Tipasos (visos – pasaulio paveldo vertybės, nuo 1982), Tebessos, Konstantinos ir kituose miestuose rasta šventyklų, tvirtovių, teatrų, termų, gyvenamųjų namų, tiltų, triumfo arkų, akvedukų ir kitų statinių griuvėsių. Iš vėlyvojo romėnų laikotarpio išliko krikščioniškųjų bazilikų, mauzoliejų, baptisterijų ir tvirtovių liekanų.
Vidurinių amžių Alžyro miestai turėjo siauras ir kreivas gatveles, buvo apsupti gynybinėmis sienomis su bokštais ir vartais. Plečiantis miestams buvo statomos puošnios mečetės su minaretais, medresės, rūmų kompleksai su baseinais ir terasomis, vilos, turgavietės, citadelės. Mečetės turėjo dekoratyvinius ažūrinius kupolus, portalus, jų sales į navas skaidė pilonai, sujungti pasagos pavidalo arkomis; dekore vyravo stiuko reljefai, stalaktitai, koklių mozaikos. Vertingiausios yra Didžiosios mečetės Alžyre (1096) ir Tlemsene (12 a.), Sidi Bu Medino mečetė, medresė ir minaretas netoli Tlemseno (14 amžius).
16–19 amžius
Nuo 16 a., valdant turkams, Alžyro architektūroje ėmė ryškėti polinkis į eklektiką, laikytasi Osmanų laikotarpio architektūros tradicijų (sudėtingas statinio siluetas, didelės vidaus erdvės, gausus išorės dekoras). Pastato puošybai buvo naudojami glazūruoti kokliai, plytelės, įvairių spalvų marmuras. Pastatyta eklektinių kupolinių mečečių, rūmų (Dar Azizos 1551; Mustafa Pašos 1800; Ahmedo Bejaus 1835), vilų (Bardot 18 a.) Alžyre, Konstantinoje. Nuo 1830, prancūzams skverbiantis į Alžyrą, architektūrai didelę įtaką turėjo Vakarų Europos architektūra. Išaugo nauji miestai, tapę administraciniais centrais: Šeliffas, Sidi Bel Abbesas.
20 amžius
Kankinių memorialas Alžyre (1982)
Pašto rūmai Alžyro mieste (1910, architektai J. Voinot, M. Toudoireʼas)
20 a.–21 a. pradžioje miestuose pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų, sakralinių (Didžioji mečetė Alžyro mieste, 2020, architektūrinė bendrovė KSP Jürgen Engel Architekten) administracinių ir prekybinių pastatų, rūmų, kotedžų; juos projektavo daugiausia prancūzų architektai ir inžinieriai: P. A. Emery, B.‑L. Zehrfussas, L. Miquelis ir kiti; jų projektams didelę įtaką darė Le Corbusier kūryba. Statiniams būdinga gilios lodžijos, grotelės, fasadų skaidymas karnizais. Gyvenamieji namai 2–3 aukštų, su vidaus kiemeliais, galerijomis, lodžijomis, dažnai dekoruoti glazūruotomis plytelėmis, stiuko kompozicijomis.
Pasaulio paveldo vertybės
Beni Hamado al Kalos miesto griuvėsiai (Msilos vilaja; nuo 1980), Džemila, Timgadas, Tipasa, Mzambo slėnis (visi nuo 1982), Alžyro kasba (nuo 1992).
917
Alžyro kultūra
Alžyro partijos ir profsąjungos