Alžỹro architektūrà
Miesto senojoje dalyje siauros vingiuotos ir laiptuotos gatvelės veda į įtvirtintą miesto dalį – kasbą. Ji įsikūrusi Viduržemio jūros pakrantėje, užima 54,7 ha teritoriją. Osmanų laikotarpio raiškus architektūros ir miestų planavimo pavyzdys. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1992).
Svarbiausi kasbos pastatai: Didžioji mečetė (1097) su minaretu (1332, 32 m aukščio), maurų meno ir bizantiškojo stiliaus bruožų Kečavos mečetė (1612), Ali Bičnino mečetė (1622, perstatyta), Sidi Abd ar Rachmano mečetė‑mauzoliejus (1627–96), Džami ad Džedido, arba Naujoji, mečetė (1660). 16–18 a. vietinių valdovų (dėjų) rūmai: Dėjų, arba Alžyro pilis, Dar Azizos (abeji 16 a.), Raïs (16–18 a., kompleksą sudaro 3 rūmai), Mustafa Pašos (1799). Yra Kankinių aikštė su Kankinių memorialu (1982).
Kasba susiklostė iš vidurinių amžių medinos, ją apjuosus gynybinėmis sienomis (pradėta 1516). Pastatai iš molio plytų, akmens, medžio, kalkintomis fasadinėmis sienomis, interjerai gausiai puošti spalvingomis glazūruotomis plytelėmis. Prancūzijos okupacijos laikotarpiu sunaikinta daug sakralinių pastatų. Dėl per menkos priežiūros, labai išaugusio gyventojų skaičiaus kasba sparčiai nyksta.
Į šiaurę nuo senosios dalies yra tarnautojų ir darbininkų Bab al Uedo gyvenamasis rajonas.
Pašto rūmai Alžyre (1910, architektai J. Voinot, M. Toudoireʼas)
Kankinių memorialas Alžyre (1982)
Naujoji Alžyro dalis plėtėsi į pietus nuo senosios. Joje yra Vyriausybės rūmai (1931, prancūzų architektai A. Perret, G. Perret, C. Perret ir kiti), bendrovės Coca-cola pastatas (architektas P. A. Emery), 22 aukštų gyvenamasis namas (architektas L. Miquelis ir kiti), Municipalinis administracinis pastatas (architektas J. Paravisini), Radijo ir televizijos rūmai (architektas P. Tournonas ir kiti). Marengo sodas prie Bab al Uedo rajono vartų, Laferrière’o bulvaras.
2271
-Alžyras; -Alžyro miesto architektūra; -Kasbah of Algiers; -Casbah d'Alger, -Alžyro kasba; -Alžyro pasaulio paveldo paminklai