Alžyro gamtinis žemėlapis
Alžỹro gamtà
Krantai
Šiaurėje Alžyras ribojamas Viduržemio jūros. Kranto linijos ilgis 998 kilometrai. Krantai lėkšti, daug nedidelių įlankų (Arzevo, Bedžajos, Alžyro).
Sachara Alžyre
Reljefas
Paviršiaus vidutinis aukštis 900 metrų. Apie 85 % užima Sacharos dykuma. Pietryčiuose yra Achaggaro kalnynas (didžiausias aukštis 2918 m, Tahato kalnas), jį juosia laiptuotos Adžero, Achaggaro, Muidiro plynaukštės. Alžyro viduryje yra Tademaito plynaukštė (845 metrai). Aplink ją plyti ergai (smėlingosios dykumos): šiaurėje ir šiaurės rytuose – Didysis Rytų ergas, Didysis Vakarų ergas, vakaruose – Šešo, Igidi ergas. Šiaurės rytuose yra Šott Melrhiro lyguma; žemiausia Alžyro vieta – 26 m žemiau jūros lygio.
Ghoufi kanjonas
Alžyro šiaurinėje dalyje yra Tel Atlasas, kurį sudaro (iš vakarų į rytus) Tlemseno kalnai (1843 m), Uarseniso masyvas (1983 m), Didžiosios (2308 m) ir Mažosios (2004 m) Kabilijos, Chodnos (1868 m) ir Konstantinos kalnai. Tel Atlaso masyvus skiria tarpukalnių lygumos, įdubos, pakrantės lygumos: Sigas, Oranas, Šeliffo upės slėnis, Mitidža, Isseras, al Annaba. Lygiagrečiai su Tel Atlasu nutįsęs Sacharos Atlasas, kurį sudaro Ksuro (2236 m), Amuro (2008 m), Uled Nailio (1613 m) masyvai. Tarp Tel Atlaso ir Sacharos Atlaso yra Aukštosios plynaukštės (iki 1200 metrų). Gausu nenuotakių įdubų – šotų. Alžyro rytuose yra Oreso (2328 m) kalnai.
įlanka ties Tipaza
Klimatas
Klimatas tropinis žemyninis, Viduržemio jūros pakrantėje – subtropinis jūrinis. Žiemos pakrantėje šiltos ir drėgnos, sausio vidutinė temperatūra 11–14 °C, tarpukalnių lygumose 5–7 °C. Vasaros karštos, pakrantėje liepos vidutinė temperatūra 23–26 °C, dykumose apie 30 °C. Sacharos dykumoje būna karščių iki 55 °C.
Tel Atlaso šiauriniuose šlaituose per metus iškrinta apie 1400 mm kritulių, pakrantėje 400–1000 mm, pusdykumėse 150–300 mm, dykumose apie 50 milimetrų. Daugiausia lyja lapkričio–sausio mėnesiais. Kai kuriose Sacharos vietose nelyja kelerius metus.
sniegas Alžyro dykumoje (2018)
Žiemą Tel Atlaso viršūnėse keliolika dienų būna sniego. Dažni smarkūs vėjai ir smėlio audros. Vasarą ir pavasarį Sacharoje pučia vakarų ir pietvakarių vėjas samumas, sukeliantis smėlio ir dulkių audras. Alžyro šiaurėje pučia pietų vėjas sirokas.
Vidaus vandenys
Dauguma Alžyro upių – vadės. Tel Atlaso šiaurinių šlaitų upės teka į Viduržemio jūrą, kitos – į nenuotakius vidaus baseinus. Ilgiausios vadės – Šeliffas (700 km), Hammamas, Isseras, Summamas.
Didžiausi ežerai šalies šiaurinėje dalyje. Sacharos ir tarpukalnių įdubose yra druskingų, vasarą išdžiūstančių ežerų (sebchų): Melrhiras, Šergi, Šott al Chodna. Sacharos dykumoje yra artezinių šaltinių.
Dirvožemiai
Dirvožemiai pajūryje rudieji karbonatiniai, išplauti, Tel Atlaso šlaituose – miškų rudieji ir pilkieji, pusdykumėse – pilkai rudi. Sacharoje – skaldingi subtropinių dykumų dirvožemiai, tarpukalnių įdubose, aplink sebchus, – druskožemiai.
oazė Sacharoje
Augalija
Pajūryje auga mediteraniniai kietalapiai miškai ir krūmynai, Tel Atlase iki 800–1000 m aukščio – žemaūgiai medžiai ir krūmai (alyvpalmės, pistacijos, mirtos, oleandrai), iki 1500 m – visžaliai kamštinių ir akmeninių ąžuolų, pušų bei lapus metančių medžių miškai, aukščiau – kadagiai, tujos, atlasiniai kedrai. Sacharos Atlaso šlaituose ir tarpukalnių slėniuose – pusdykumių augalija (varpinės žolės, kiečiai), kalnų viršūnėse – retmiškiai. Sacharoje auga druskės, sausamėgės varpinės žolės, akacijos, paprastieji zizifai eglūnai, oazėse – datuliniai finikai.
Gyvūnija
Alžyro šiaurėje veisiasi makakos, šernai, kiškiai, triušiai, Sacharos šiaurėje – hienos, genetos, šakalai, fenekai, gazelės, Achaggaro kalnyne – muflonai. Gausu graužikų (šoklių, smiltpelių), šikšnosparnių, plėšriųjų paukščių, roplių – driežų (scinkų, varanų), gyvačių (raguotųjų angių, kobrų), vėžlių, skėrių, skorpionų, falangų.
Tikjdos-Djurdjuros nacionalinis parkas (Šiaurės Alžyras)
Aplinkos apsauga
Saugoma 7,5 % (174 219 km2) Alžyro teritorijos. Yra 9 nacionaliniai parkai (Ahaggaro, Belezmos, Chréos, El Kalos, Djurdjuros), 4 gamtos rezervatai, 3 medžioklės draustiniai.
Tassili n’Adždžero plynaukštės kraštovaizdis ir priešistoriniai piešiniai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (1982).
8 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Tassili n’Adždžero (įtrauktas 1986), El Kalos (1990), Djurdjuros (1997), Chreos (2002), Tazos (2004), Gourayos (2004), Bezelmos (2015), Tlemseno kalnų (2016).
50 Ramsaro konvencijos (Alžyre įsigaliojo 1984) saugomos vietovės (plotas 30 328 km2).
Tassili n’Adždžero petroglifai
2097
242
2271
Alžyro partijos ir profsąjungos