Alžỹro mùzika.
Ištakos glūdi berberų ir Sacharos juodaodžių muzikinėse kultūrose. Glaudžiai susijusi su kitų Magribo tautų (ypač Maroko) muzika. Nuo 7 a. patyrė arabų, 13–15 a. – Andalūzijos maurų, 16 a. – turkų karinės muzikos tradicijų įtaką; tai nulėmė melodiką, instrumentarijų, atlikimo manierą.
Senoji muzika
muzikuoja alžyriečiai
Alžyro senoji muzika vienbalsė, daugiausia vokalinė, grindžiama septynialaipsnėmis dermėmis, turtingos ritmikos. Kiekvienas regionas turi ir savitų dainų. Klajojančių dainininkų kasidose (muzikiniai poetiniai kūriniai) pasakojama apie istorinius įvykius, didvyrius, meilę, moters grožį. Populiarūs muzikos instrumentai – gasba (fleita), gaita (dūdmaišis), bendyras (didelis būgnas). Berberų rajonuose grojama dūdmaišiu (raita). Sacharos tuaregai, labiausiai išlaikę muzikos autentiškumą, muša plokščią būgną (gangą) ir griežia vienastygiu smuiku imzadu (Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo objektas, 2013). Kai kuriose tuaregų gentyse išliko berberų senųjų melodijų, sukurtų iki arabų ekspansijos. Poezijos ir muzikos žanras ahellil (atliekamas per Zenete genties kolektyvines ceremonijas) – Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo objektas (2008).
Juodaodžių muzika
Juodaodžių muzikinis folkloras susijęs su Pietų Sacharos genčių muzika. Juodaodžiai šoka pritardami sau gugėjumi (vienastyge gitara iš vėžlio šarvo). Kai kada jiems pritaria kelių būgnų ir klarneto ansamblis. Vartojamas krakebas (didelės metalinės kastanjetės).
Klasikinė muzika
Operos teatro rūmai Orane (1907)
Klasikinėje muzikoje labiausiai paplitęs žanras – nubata. Tai didelė vokalinė instrumentinė siuita. Nubatos skiriasi viena nuo kitos dermėmis. Įžangą atlieka orkestras, preliudą – dainininkas ir orkestras, 4 variacijas dainuoja šeichas (dirigentas), paprastai pritardamas sau liutnia, penktąją variaciją – vienbalsis choras. Klasikinį orkestrą paprastai sudaro: ūdas, kanūnas, rebabas, kasaba (maža nendrės fleita), būgnai – taras, defas, darbuka, 20 a. kai kada ir fortepijonas, smuikai, mandolinos. 20 a. pradžioje Alžyre paplito muzikinės dramos žanras, kurį sukūrė M. Baštarzi (jo muzikinės dramos statomos Alžyro ir Orano miestų teatruose).
Pramoginė muzika
20 a. susiklostė pramoginės muzikos žanras aldžadas. Jo pagrindą sudaro Alžyro klasikinė ir liaudies muzika. Yra keletas aldžado atmainų. Aldžado orkestras panašus į klasikinį: ūdas, kamandža (persų – kamanča), mandolė (neapolietiškoji mandolina), taras, darbuka, kai kada dar ir akordeonas, bandža, fortepijonas. Garsus aldžado atlikėjas ir kompozitorius buvo H. M. al Anka. Dabartinėje muzikoje ryšku sąsajos su Artimųjų Rytų, Europos, Amerikos (džiazas) muzikinėmis kultūromis.
Muzikinės institucijos, muzikos tyrėjai
Muzikos instituto rūmai Alžyro mieste (1992)
Sostinėje Alžyre veikia muzikos institutas, Alžyro nacionalinis teatras (čia rengiami ir muzikiniai vaidinimai). Alžyro muziką rinko ir tyrė Europos mokslininkai ir kompozitoriai. 1853–65 Alžyre gyveno ir dirbo prancūzų kompozitorius ir muzikologas S. Danielis (užrašė apie 400 dainų, parašė studiją apie arabų muziką, išleista 1863).
1915
Alžyro kultūra
Alžyro partijos ir profsąjungos