Amalfi (Amálfis), miestas Italijoje, Kampanijos srityje, į pietryčius nuo Neapolio, prie Tirėnų jūros Salerno įlankos.
Amalfi
4820 gyventojų (2022). Citrusinių augalų auginimo rajono prekybos centras. Turizmas. Romaninė Šv. Andriejaus katedra (11–18 a.) su bizantiškojo stiliaus bronzinėmis durimis (apie 1065), kampanilė (1180–1276), buvęs kapucinų vienuolynas (įkurtas 1212; dabar viešbutis).
Amalfi Krantas (Costiera Amalfitana; Amalfi su kitais Tirėnų jūros pakrantės miestais ir kaimo vietovėmis Salerno provincijoje) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1997).
Amalfi katedros fasadas ir kampanilė; iš Katedros aikštės į katedrą veda laiptai
Istorija
4 a. archeologiniai radiniai rodo ankstyvą krikščionybę. Nuo 6 a. vidurio priklausė Bizantijos imperijai, nuo 8 a. pabaigos – Neapolio kunigaikštystei. 839 tapo nepriklausomu miestu respublika. Vyskupijos (minima nuo 596), vėliau (nuo 869) arkivyskupijos centras. Didelis laivynas garantavo ūkio klestėjimą ir politinį savarankiškumą.
Nuo 9 a. dėl prekybos su Rytais varžėsi su Pisa, Genuja, Venecija ir Gaeta. Amalfi diduomenė turėjo dvarų Bizantijoje, 968 laivynas dalyvavo Bizantijos imperatoriaus Nikiforo II žygyje į Siriją. 1073 miestas pateko į normanų valdžią. 1131 jį užkariavo Sicilijos karalius Rožeras II, 1135 ir 1137 nusiaubė Pisos kariuomenė; po to neatsigavo.