amarai

amara, tikreji amara, lygiasparnių (Homoptera) būrio vabzdžiai. Su filokseromis ir chermesais kartais jungiami į amarinių pobūrį. Yra apie 4000 rūšių.

Sandara

Kūnas 0,5–7,5 mm ilgio, kiaušinio, verpstės, kamuolio pavidalo, kartais pailgas. Turi dvi poras sparnų, priekiniai didesni, su 3–6 įstrižinėmis gyslomis. Yra ir besparnių amarų. Antenos šeriškos, 3–6 narelių, ilgesnės už kūną. Kojos ilgos. Pilvelis 9 narelių. Burnos organai duriamojo siurbiamojo tipo.

Mityba ir vystymosi ciklas

Amarams būdinga siaura mitybinė specializacija ir sudėtingas vystymosi ciklas. Gyvena kolonijomis ant įvairių augalų dalių, minta augalų sultimis.

Vienanamių amarų visas vystymosi ciklas susijęs su vienos rūšies, vienos ar kelių giminingų genčių augalais. Dvinamių amarų vystymosi ciklui būdinga migracija nuo pirminių augalų maitintojų (medžių ar krūmų, ant kurių žiemojo kiaušiniai ir maitinosi kelios partenogenetinių patelių kartos) ant antrinių augalų maitintojų (jie priklauso kitai augalų šeimai ar eilei negu pirminiai augalai maitintojai). Pvz., slyvinio miltamario pirminiai augalai maitintojai yra slyvos, o antriniai – nendrės. Per vasarą pasimaitina ant antrinių augalų maitintojų, o rudenį grįžta ant pirminių, poruojasi ir deda kiaušinius. Ne viso vystymosi ciklo amarai dauginasi tik partenogenetiškai. Jie gali gyventi tik šilto klimato zonoje, žiemą apšildomose patalpose arba žiemoti ant požeminių augalo dalių. Patelės veda gyvas lervas. Patinai ir kiaušinius dedančios amfigoninės patelės pasirodo rudenį.

amarų kolonija

vyšniniai amarai

Lietuvoje

Lietuvoje apie 300 rūšių. Lietuvos klimato sąlygomis peržiemoja tik apvaisinti kiaušiniai.

juodosios skruzdėlės amarų kolonijoje

Amarai perneša virusinių ir grybelinių ligų sukėlėjus. Amarų apniktos augalų dalys gali prarasti chlorofilą, keisti spalvą, deformuotis. Pažeidimo vietose susidaro gumbai. Amarų išmatos vadinamos lipčiumi (medaus rasa), turi daug angliavandenių, jas renka bitės. Dauguma rūšių yra augalų kenkėjai: javiniai amarai, pupinis amaras (Apis fabae; kenkia pupiniams augalams, runkeliams, burokėliams, špinatams), žirninis amaras, kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae), morkinis amaras (Semiaphis dauci), persikinis amaras (Myzodes persicae). Vaismedžius ir vaiskrūmius žaloja obeliniai amarai, vyšninis amaras (Myzus cerasi), serbentinis amaras (Cryptomyzus ribis), agrastinis amaras (Aphis grossulariae), slyvinis amaras (Hyalopterus pruni). Erškėčiams ir kultūrinėms rožėms kenkia didysis rožinis amaras (Macrosiphum rosae).

Apsauga

Apsauga: laukuose ir daržuose laikomasi sėjomainos, soduose ant vaismedžių šakų žiemojantys kiaušiniai naikinami ovicidais. Per vegetaciją augalai purškiami insekticidais.

1 – kopūstinis amaras (besparnė patelė), 2 – morkinis amaras, 3 – didysis rožinis amaras

1120

599

-amaras; -lipčius