Amazònė (port. Rio Amazonas, isp. Río de las Amazònas), didžiausia Pietų Amerikos upė. Susidaro iš susiliejusių Marañóno ir Ucayali. Ilgis nuo Marañóno ištakos iš Lauricochos ežero Peru Anduose (4300 m aukštyje) 6448 km; pagal šį ilgį Amazonė yra antroji pasaulyje (po Nilo). Ilgis nuo Apurimaco (Ucayali aukštupio) ištakos iš Vilafro ežero Peru Anduose (5000 m aukštyje) 7025 km; pagal šį ilgį Amazonė ilgiausia pasaulyje. Ilgis nuo Marañóno ir Ucayali santakos 3850 kilometrų. Amazonės baseino plotas 7,18 mln. km2 (didžiausias pasaulyje).
Marañóno ir Ucayali aukštupiai labai vingiuoti, teka kalnų tarpekliais (yra daug krioklių), Andų rytiniuose šlaituose patenka į Amazonės žemumą. Iki Iquitoso (Peru) Amazonė teka į šiaurę, po to – į rytus (nuo 70° vakarų ilgumos iki žiočių teka per Braziliją). Amazonės atkarpa nuo Brazilijos ir Peru sienos iki Manauso vadinama Solimõesu. Ties Iquitosu upės vagos aukštis virš jūros lygio 106 m, ties Manausu – 25 m, ties Santarému – 14 metrų. Ties pusiauju, 50° vakarų ilgumos, Amazonė įteka į Atlantą. Su Tocantinso upe sudaro bendrą deltą, kurioje daug salų ir Amazonės šakų, vadinamų kanalais. Deltos didžiausios salos (plotas tūkst. km2) – Marajó sala (40,1), Gurupá (10,0); didžiausi kanalai – Vieira Grandės, Šiaurinis, Pietinis, Perigoso. Amazonės gylis aukštupyje 5–10 m, vidurupyje apie 70 m; didžiausias gylis 139 metrai. Amazonė turi apie 1100 intakų (daugiausia pasaulyje), apie 20 jų ilgesni kaip 1500 km (lentelė).
Amazonė
1
Amazonė
Amazonė – vandeningiausia pasaulio upė. Jos vidutinis metinis nuotėkis 6930 km3 (17 % pasaulio upių nuotėkio). Debitas žiotyse: vidutinis – 220 000 m3/s, didžiausias – 350 000 m3/s (didžiausias pasaulyje). Amazonės plotis ties Marañóno ir Ucayali santaka 2 km, įtekėjus Rio Negro (ties Manausu) – 18 km, ties žiotimis – 80–150 kilometrų. Atlante Amazonės poveikis (sumažėjęs vandens druskingumas) jaučiamas 300 km nuo žiočių. Amazonė kasmet patvinsta 2 kartus – Pietinio ir Šiaurinio pusrutulių vasarą. Gegužę ir birželį vanduo pakyla aukščiausiai – iki 15 metrų. Dėl vandenyno potvynių Amazonė patvinsta iki 1400 km nuo žiočių; žemupiui būdingos 2–3 m aukščio potvynio bangos pororokos, sklindančios 16–20 km/h greičiu. Amazonės srovės greitis kai kur daugiau kaip 2,5 km/h. Krantai išgraužti upės srovės.
Beveik visas Amazonės baseinas apaugęs drėgnaisiais tropiniais miškais hilėja. Amazonėje ir jos intakuose veisiasi apie 2000 rūšių upinių žuvų (daugiausia pasaulyje): arapaimos (didžiausios pasaulyje gėlavandenės žuvys; užauga iki 200 kg), elektriniai unguriai, piranijos, upiniai spygliauodegiai, cichlidai, anostomai, amerikinės dvikvėpės. Iš žinduolių gyvena Amazonės delfinai, Brazilijos lamantinai, iš roplių – juodieji kaimanai, anakondos.
Amazonės baseine yra apie 48 000 km laivybinių upių. Laivybai Amazonė tinka 4300 km nuo žiočių. Amazonės pakrančių svarbiausi miestai ir uostai: Iquitosas (Peru; 3670 km nuo žiočių; iki jo atplaukia 3000 t vandentalpos jūrų laivai), Letícia (Kolumbija), Manausas (apie 1600 km nuo žiočių; iki jo atplaukia 5000 t vandentalpos jūrų laivai), Santarémas, Macapá (Brazilija).
Amazonės deltą 1499 atrado A. Vespucci. 1542 vasarį į Amazonę įplaukė F. de Orellana, rugpjūtį pasiekė jos žiotis; pavadino upę Río das Amazonas (Amazonių upė).
tropiniai miškai Amazonės pakrantėje
-Solimões
2097