Amazonės žemuma
hilėja
Amazònės žemumà, didžiausia pasaulyje aliuvinė žemuma. Yra Pietų Amerikoje, didesnioji dalis – Brazilijoje, pakraščiai – Kolumbijoje, Peru ir Bolivijoje. Apima apie 3/4 Amazonės baseino. Plotas apie 5 mln. km2. Ilgis (iš vakarų į rytus) apie 3200 kilometrų. Šiaurėje Amazonės žemuma siekia Gvianos plokščiakalnį, vakaruose – Andų kalnus, pietuose – Brazilijos plokščiakalnį, rytuose – Atlantą.
Amazonės žemuma yra Brazilijos platformos sineklizėje, susidariusioje iš paleozojaus jūrinių ir mezozojaus bei kainozojaus kontinentinių nuogulų. Paviršius žemas, plokščias (didesnioji Amazonės žemumos dalis yra 30–100 m absoliučiojo aukščio), labai suskaidytas Amazonės intakų.
Amazonės žemumos vakaruose klimatas jūrinis ekvatorinis, rytuose – musoninis subekvatorinis. Vidutinė metinė oro temperatūra 24–27 °C, drėgnis 80–90 %; per metus iškrinta iki 4000 mm kritulių. Lietinguoju laiku Amazonė ir jos intakai neša daug nešmenų, labai vingiuoja, patvinsta, užlieja didžiulius plotus; atsiranda daugybė upių šakų, ežerų, klampynių.
Beveik visa Amazonės žemuma apaugusi vešliais drėgnaisiais tropiniais miškais hilėja. Daug gyvūnų rūšių, ypač vabzdžių ir paukščių (gyvena beveik pusė visų žinomų paukščių rūšių, vien kolibrių apie 310 rūšių).
Gyventojų (indėnų, metisų) labai reta; dalis indėnų gyvena rezervacijose. Miestų yra tik prie Amazonės ir didesnių jos intakų.
Rasta daug naudingųjų iškasenų: aukso, mangano, vario, nikelio rūdų, boksitų, naftos. Kertamas miškas. Medžioklė, žvejyba. Per Amazonės žemumą eina Transamazonijos plentas.
2271