ambivalentiškùmas (ambi…+ lot. valentia – jėga), jausmų dvejopumas. Pasireiškia vienu metu išgyvenamais priešingais jausmais (džiaugsmu ir liūdesiu, meile ir neapykanta) tam pačiam objektui (žmogui, veiklai, tikslui). Ambivalentiškumas dažniausiai būna sergant kai kuriomis psichikos ligomis bei psichopatinei asmenybei, rečiau – sveikam žmogui. Ambivalentiškumas sukelia abejonių, trukdo apsispręsti, ar ryžtis kokiam nors poelgiui (pavyzdžiui, kurti šeimą ar ne). Ambivalentiškumo terminą 20 amžiaus pradžioje pirmasis pavartojo Šveicarijos psichiatras E. Bleuleris. Sociologinę ambivalentiškumo interpretaciją pateikė R. Mertonas, teigęs, kad ambivalentiškumas kyla dėl skirtingų socialinių vaidmenų, socialinės padėties, viena kitai prieštaraujančių kultūrinių vertybių orientacijų, neatitinkančių žmogaus poreikių ir vertybių, dėl kultūros bei civilizacijos diktuojamų elgesio bei gyvensenos normų, kurių laikytis nėra realių galimybių.
2821
1143