ambraziẽjiškasis chorãlas (pagal šv. Ambraziejaus vardą), vienbalsio liturginio giedojimo rūšis. Susiklostė Milane bei jo apylinkėse vėlyvojoje antikoje ir ankstyvaisiais viduramžiais. Šio miesto vyskupas šv. Ambraziejus buvo laikomas daugelio himnų autoriumi (dabar jam priskiriama tik 6 himnai). Skirtingai nuo kitų lotyniškų giedojimų, ambraziejiškasis choralas išlaikė nemaža rytietiškos kilmės giesmių. Kai kurios jo giesmės pasiskolintos iš gališkojo ir mosarabiškojo giedojimo. Vėlyvaisiais viduramžiais ambraziejiškajam choralui įtakos turėjo ir grigališkasis choralas.
Visos ambraziejiškojo choralo liturginės giesmės turi savitus pavadinimus. Jų stilistiniai ypatumai ryškesni negu grigališkojo choralo. Paprastosios liturginių valandų antifonos griežtai silabinės, artimos psalmodijai. Kai kurios silabinės giesmės praturtintos pavienėmis melizmomis, giedamomis sakinio ar frazės pabaigoje. Melizminio tipo giesmės yra daug ilgesnės ir puošnesnės už grigališkojo choralo, tačiau ambraziejiškojo choralo derminė sandara mažiau išplėtota. Kadencijų struktūra vienoda. Pagal melodiją ambraziejiškasis choralas artimesnis Benevento ir senovės Romos giedojimui. Ambraziejiškojo choralo repertuaras laikomas seniausiu Vakarų Bažnyčioje. Giedotas iki 20 amžiaus.
2752