ambulatòrija (lot. ambulatorius – judamas), įstaiga, teikianti gydymo ir profilaktinės medicinos, medicininės reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugas vietoje ir paciento namuose, t. p. atliekanti pacientų darbingumo medicininę ekspertizę. Veikia kaip savarankiška įstaiga arba poliklinikos padalinys. Ambulatorijoje gali dirbti bendrosios praktikos gydytojas arba keli gydytojai specialistai (terapeutas, pediatras, stomatologas, akušeris‑ginekologas), slaugos darbuotojai (felčerė, akušerė arba medicinos sesuo), socialinis darbuotojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas, pagalbinis personalas. Ambulatorijos gydytojas prireikus pacientus siunčia konsultuoti ar gydyti į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigas (poliklinikas, ligonines), neatidėliotinais atvejais kviečia greitosios medicinos pagalbos specialistus.
Lietuvoje ambulatorija veikia daugiausia kaimuose. Iki sovietinės okupacijos jų buvo daugiau kaip 200, 2015 veikė 161.