amerikiečiai

amerikiẽčiai, Jungtnių Amèrikos Valstjų amerikiẽčiai, Šiaurės Amerikos nacija; kartais laikomi įvairialypės etninės bei rasinės kilmės bendrija. Gyvena kolonizuotose indėnų etninėse žemėse. Sudaro Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų daugumą (apie 90 % arba 308 mln. žmonių, 2010 gyventojų surašymo duomenys). T. p. gyvena Meksikoje, Kanadoje, Filipinuose ir kitur. Kaba anglų kalbos amerikietiškuoju variantu. Paplitusi ir ispanų kalba. Tikinčiųjų dauguma – krikščionys. Tikintieji protestantai (46,5 %), katalikai (20,8 %), judėjai (apie 1,9 %), Rytų religijų (2,3 %) ir apie 260 pasaulio tikybų ir sektų išpažinėjai (2014 duomenys). Amerikiečių tikėjimas dažniausiai susijęs su protėvių kilme. Dauguma amerikiečių gyvena miestuose ir priemiesčiuose, dirba pramonės ir paslaugų srityse.

amerikiečių kaubojai (Muleshoe, Teksaso valstija)

Viktorijos stiliaus namai (San Francisco, Kalifornijos valstija)

Amerikiečiai pagal rasinius požymius skirstomi į baltosios rasės amerikiečius (72,4 %, jų daugumą sudaro anglosaksai protestantai, dažniausiai vadinami jankiais, arba tikraisiais jankiais) ir nebaltosios rasės amerikiečius (12,6 % sudaro afroamerikiečiai, 4,8 % – geltonodžiai išeiviai iš Azijos, 1,1 % – indėnai, eskimai, aleutai, polineziečiai, 9,1 % – kiti; 2010 duomenys). Bet kurios rasės ispanakalbiai ar ispaniškos bei lotynų amerikietiškos kilmės asmenys sudaro 16,3 % visų amerikiečių. Manyta, kad ilgainiui etninės grupės susilies į bendrą amerikiečių kultūrą, tačiau dėl afroamerikiečių vertybinių nuostatų 20 a. 8 dešimtmetyje atsirado multikultūralizmo srovė (daugelio etninių grupių kultūrų priešinimasis vieningai amerikiečių kultūrai). Nepaisant to, amerikiečiai turi bendrų vertybių, grindžiamų anglosaksų vertybių sistema.

Amerikiečiams būdinga savita ideologija, kuri susiformavo veikiama Didžiosios laisvių chartijos bei į Ameriką atvykusių politinių, religinių disidentų skleidžiamų pažiūrų. Amerikiečiams būdingas didžiavimasis šalies ekonomine, politine ir karine galia, demokratija, pagarba teisingumui ir įstatymams, laisvei, nuosavybei, ypač skatinama iniciatyva. Susiformavo bendri amerikiečių gyvensenos, kuri remiasi palyginti aukštu gyvenimo lygiu, bruožai – be jau minėtų (asmens laisvių, vienodų su kitais galimybių, demokratijos gynimas), dar sėkmės, mobilumo, gebėjimo prisitaikyti vertinimas, racionalizmas, pragmatizmas, kartais – utilitarizmas. Nacionalinės šventės – Nepriklausomybės diena (liepos ketvirtoji), Padėkos diena (paskutinį lapkričio ketvirtadienį). Motinos diena švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį.

gospelo choras dainuoja per Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sutikimo ceremoniją Richmonde (Virdžinijos valstija, 2007 05 03)

amerikietiškojo futbolo rungtynės: žaidžia Dallaso Cowboys ir Niujorko Giants (Dallas, Teksaso valstija, 2008)

Liaudiškoji amerikiečių kultūra nėra įvairi ir vientisa (kaip senųjų tautų), nes įvairios etninės amerikiečių grupės išlaikė savo kultūros bruožų (virtuvė, interjero puošyba – paplitę rankdarbiai iš audinių skiaučių, šeimos papročiai; švenčia istorinių tėvynių svarbiausias šventes). Folkloras – europiečių ir afrikiečių tradicijų sintezė. Paplitusios baladės, pasakojimai, legendos, dainos, kuriose aukštinami Nepriklausomybės ir Pilietinio karo didvyriai, apdainuojama Vakarų pakrantės kolonizacija. Kaubojų folklore dažnos didžiavimosi stiprumu, ištverme, akies taiklumu, žirgu, žmona ir šunimi temos. Liaudies muzikai įtakos turėjo vokiečių bažnytinė chorinė muzika.

Tarp amerikiečių anksti paplito konsesualinės santuokos ir matrilokalinės šeimos, pastarosios dažniausiai tarp afroamerikiečių. Amerikiečiams vyrams ir moterims nėra skirtingų dorovės normų. Įvairios etninės grupės išlaikė nemažai vestuvių papročių ypatumų, tačiau kuriasi ir bendri amerikiečių vestuvių papročiai (perimta iš anglosaksų): viengungių vakaras, tėvas atveda jaunąją prie altoriaus ir kita.

709

2271