amerikiẽčių ãkita (angl. American Akita), šunų veislė. Protėviai – japonų akitos, kurios buvo naudojamos įvairių stambių žvėrių medžioklei (pvz., šernų, elnių). Į Jungtines Amerikos Valstijas akitos atkeliavo po II pasaulinio karo, kai karininkai šiuos šunis atsivežė iš Japonijos. 1956 Amerikoje buvo įkurtas pirmasis uždaras veislės klubas, tik 1972 veislę pripažino Amerikos kinologų klubas. 1998 amerikiečiai Jungtinėse Amerikos Valstijose išveistoms akitoms suteikė naują – dabartinį – pavadinimą. Amerikiečių akita seniau buvo vadinama didžiuoju japonų šunimi.
amerikiečių akita
amerikiečių akita
Amerikiečių akita yra masyvus stambių kaulų šuo. Galva masyvi, tinkamai proporcinga likusiai kūno daliai; snukis neretai apibūdinamas kaip primenantis lokio. Akys tamsios, gilios ir gana mažos. Ausys vidutinio dydžio, stačios, trikampio formos. Kailis gali būti vidutinio ilgio arba ilgas, labai tankus, būdingos visos spalvos, įskaitant ir margą. Pavilnė tanki, minkšta. Uodega stora, susukta spirale, iškelta virš nugaros.
Amerikiečių akitos yra labai savimi pasitikintys, savarankiški šunys. Jie puikūs sargai, visada pasirengę ginti artimuosius. Savo teritorijoje akitos negali pakęsti kitų šunų, norėtų būti vieninteliu šeimos šunimi, todėl dresuoti jas būtina nuo labai ankstyvo amžiaus.
-akita; -didysis japonų šuo