Amèrikos báltų láisvės lýga (Baltic American Freedom League, BAFL), Baltijos šalių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) piliečių organizacija. Įkurta lietuvių iniciatyva 1981 Los Andžele. Ją sudaro privatūs asmenys ir organizacijos. Sumokėję vienkartinį nario mokestį jie įgyja balsavimo teisę. Lygai vadovauja direktorių valdyba (iki 17 direktorių, kasmet renkamų suvažiavime). Valdyba renka vykdomąjį komitetą – prezidentą, vykdomąjį viceprezidentą ir 3 viceprezidentus, sekretorių, iždininką.
Iki 1990 rėmė Baltijos šalių kovą dėl nepriklausomybės. Būdami JAV piliečiai lygos nariai galėjo lengviau oficialiai pasiekti Kongresą, Valstybės departamentą ir Baltuosius Rūmus (tuo skyrėsi nuo kitų emigrantų organizacijų). Amerikos baltų laisvės lyga informuodavo JAV vyriausybę ir visuomenę apie Baltijos šalyse SSRS vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, tikinčiųjų persekiojimą, kultūrinę ir tautinę diskriminaciją.
1981 pabaigoje surengė akciją dėl JAV piliečio docento V. Skuodžio neteisėto įkalinimo SSRS lageryje. 1982, 1983 ir 1984 rengė konferencijas žmogaus teisių klausimais. 1982 ir 1983 lygos pastangomis JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, įpareigojančią JAV prezidentą skelbti Baltų laisvės dieną; 1983 07 26 JAV vyriausybė atsižvelgė į Amerikos baltų laisvės lygos memorandumą ir prezidentas R. Reaganas pasiuntė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui J. Pérezui de Cuellarui raštą, kuriame motyvuotai pabrėžiama, kad JAV nepripažįsta prievartinio Baltijos valstybių įjungimo į SSRS. Šis raštas iki 1990 buvo svarbiausias JAV oficialus dokumentas dėl Baltijos valstybių.
1984 10 Amerikos baltų laisvės lygos pastangomis Baltų radijo tarnyba iš Laisvės radijo stoties perkelta į Laisvosios Europos radiją – taip Baltijos šalys buvo išskirtos iš sovietinių grupės ir priskirtos prie SSRS įtakos zonos valstybių.
Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę Amerikos baltų laisvės lyga rėmė jų pastangas įgyti tarptautinį pripažinimą, organizavo jų vadovų susitikimus su JAV prezidentu ir kitais politikais.
Amerikos baltų laisvės lyga skatino Baltijos valstybių demokratijos ir rinkos ekonomikos plėtrą, draugiškus santykius su JAV, siekė ekonominės ir karinės paramos Baltijos valstybėms, Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, Baltijos valstybių priėmimo į NATO. Lygos iniciatyva 1998 Atstovų Rūmuose susidarė Baltijos sambūris. Jos pastangomis JAV Atstovų Rūmai 1998 priėmė rezoliuciją, smerkiančią Molotovo–Ribbentropo paktą. Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje (2022) Amerikos baltų laisvės lygos veikėjai rengia Ukrainos palaikymo akcijas, 2022 05 surengė organizacijos Blue/Yellow vadovų susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso ir Senato nariais.
Lyga leidžia žurnalą Baltic Bulletin, organizuoja viešas diskusijas, platina informaciją JAV administracijai, visuomenei, spaudai.
Prezidentai: Antanas Mažeika, Valdis Pavlovskis, Avo Piirisildas, Agris Pavlovskis, A. Nelsienė, Robertas Kerras, Aivaras Jerumanis, Imantas Leitis, Aavo Reinfeldtas, Conradas Mažeika (2023).
997
2271