Amèrikos kovõs su vergijà draugijà (American Anti-Slavery Society), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) visuomeninė organizacija, siekusi vergijos panaikinimo. Veikė 1833–70. Buvo pagrindinė (iki 1839) abolicionizmo judėjimo organizacija.
1833 įkūrė aktyvistų grupė, vadovaujama Williamo Lloydo Garrisono. Turėjo skyrių (1840 jų buvo 2000), 150 000–200 000 narių.
Organizuodavo savo narių susirinkimus, priimdavo rezoliucijas, rengdavo Kongresui siunčiamas peticijas prieš vergiją, leido žurnalus, iš gyventojų rinko paramą savo veiklai, dideliais kiekiais spausdino ir platino propagandinę medžiagą, t. p. siųsdavo atstovus ir lektorius (vien 1836 – 70) skleisti kovos su vergija idėją.
Amerikos kovos su vergija draugijos nariai daugiausia buvo religinių bendruomenių atstovai (pvz., Theodore’as Dwightas Weldas – vienas žymiausių draugijos narių) ir filantropai (pvz., verslininkai Arthuras ir Lewisas Tappanai, advokatas Wendellas Phillipsas), t. p. laisvi juodaodžiai (pirmojoje šios organizacijos valdyboje buvo 6 juodaodžiai) ir kiti. Vykdavo draugijos vieši susirinkimai; jie būdavo efektyviausi, kai juose iškalbingai pasisakydavo buvę vergai (pvz., F. Douglassas, Williamas Wellsas Brownas). Draugija dažnai susidurdavo su smurtiniu visuomenės pasipriešinimu: prieštaraujantieji įsiverždavo į susirinkimus, puldavo kalbėtojus, degindavo draugijos spaudą.
Amerikos kovos su vergija draugijos išleistas agitacinis piešinys Laisvės varpas (Bostonas, 1856)
Amerikos kovos su vergija draugijos išleistas agitacinis piešinys Laisvės varpas (Bostonas, 1856)
1839 Amerikos kovos su vergija draugija suskilo: W. L. Garrisonas ir jo sekėjai buvo radikalesni už kitus narius (šie sekėjai smerkė JAV konstituciją kaip palaikančią vergiją ir reikalavo į draugijos vadovybę įtraukti moterų), nuosaikesni nariai, vadovaujami brolių Tappanų, atsiskyrė ir įkūrė Amerikos ir užsienio kovos su vergija draugiją (ji pasisakė už moralinį įtaigumą ir politinius veiksmus, paskatino Laisvės partijos įkūrimą 1839).
Amerikos kovos su vergija draugijos jubiliejinio leidinio pirmas puslapis (Niujorkas, 1863)
Dėl abiejų draugijų (Amerikos kovos su vergija draugijos ir Amerikos ir užsienio kovos su vergija draugijos) bei kitų abolicionistinio judėjimo organizacijų veiklos kovą su vergija į pagrindinius JAV vidaus politikos klausimus įtraukė Frisoilerių partija (Free‑Soil Party; veikė 1848–54), vėliau – Respublikonų partija (įkurta 1854). Amerikos kovos su vergija draugija panaikinta 1870 – po JAV pilietinio karo (1861–65) ir vergijos panaikinimo JAV (1865).