Amèrikos valstýbių konfereñcijos, Panamèrikos konfereñcijos (Pan-American conferences), Vakarų pusrutulio valstybių atstovų susitikimai (lentelė). Vyksta nuo 1826, kai dauguma Lotynų Amerikos šalių išsikovojo nepriklausomybę (iki 1889 dalyvavo tik jos). Pasibaigus Jungtinių Amerikos Valstijų pilietiniam karui ir išaugus Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Lotynų Amerikos šalių prekybai pradėta rengti ekonominio pobūdžio Amerikos valstybių konferencijas.
1889–90 Vašingtone įvyko pirmoji visų Amerikos šalių (nedalyvavo Dominikos Respublika) konferencija, kuri įkūrė Tarptautinę Amerikos respublikų sąjungą, prekybos informacijai kaupti ir platinti įsteigė Amerikos respublikų prekybos biurą (1910 išaugo į Amerikos valstybių sąjungą su centru Vašingtone). Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vykusios Amerikos valstybių konferencijos nagrinėjo šalių teisinio, prekybinio ir finansinio bendradarbiavimo, Amerikos valstybių gynybos ir tarpusavio ginčų taikaus sureguliavimo problemas. 1933 konferencijoje priėmus konvenciją dėl nesikišimo į viena kitos reikalus, Jungtinės Amerikos Valstijos 1934 nutraukė 19 m. trukusią Haičio okupaciją ir panaikino 1901 priimtą vadinamąją Platto pataisą, kuri Kubą faktiškai skelbė Jungtinių Amerikos Valstijų protektoratu.
1948 konferencija pertvarkė Amerikos valstybių konferencijas į Amerikos valstybių organizaciją; Amerikos valstybių konferencijos tapo jos aukščiausia institucija (iki 1970, kai vietoj jų imta kasmet šaukti Generalinę Asamblėją). 1954 Karakase įvykusi konferencija priėmė rezoliucijas prieš ardomąją veiklą, rasinę diskriminaciją ir už kolonijinio valdymo pabaigą Vakarų pusrutulyje. Nuo to laiko Amerikos valstybių atstovų pasitarimai vyksta Amerikos valstybių organizacijos nustatyta tvarka.
1