Amfiònas (Amphīōn), graikų mitologijoje – Dzeuso ir Antiopės sūnus, Dzeto brolis dvynys. Tik gimę Amfionas ir Dzetas Tėbų karaliaus Liko įsakymu buvo palikti likimo valiai Kitairono kalno papėdėje. Juos rado ir užaugino piemenys. Įsakęs juos išmesti, Tėbų valdovas Likas, Niktėjo brolis, dvynukų motiną Antiopę laikė užrakinęs ir žiauriai su ja elgėsi. Tačiau Antiopė pabėgo ir susirado jau suaugusius sūnus. Jie išvijo iš sosto Liką, o jo žmoną Dirkę pririšo prie įsiutusio jaučio ragų (Dirkės žūtis pavaizduota Apolonijo ir Taurisko skulptūrinėje grupėje Farnezės jautis). Pasak kito mito varianto, broliai gavo valdžią įsakius Dzeusui. Pradėję valdyti jie tuojau pastatė miesto sienas. Dzetas – didelės fizinės jėgos įsikūnijimas, medžiotojas, praktiškų gebėjimų herojus, nešiojo ir dėjo akmenis, o Amfionas, skambindamas lyra, padovanota Hermio, priversdavo akmenis sugulti į reikiamą vietą. Dar kitame mito variante pasakojama, kad Tėbų sienas pastatė Kadmas, o broliai įtvirtino žemutinę miesto dalį.
Farnezės jautis (Amfionas ir Dzetas pririša Dirkę prie įsiutusio jaučio ragų. Marmuras, 2 a. vidurys ar 1 a. vidurys prieš Kristų, Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus)
Amfionas vedė Niobę, turėjo daug vaikų. Juos išžudė Leto vaikai, Amfionas nusižudė arba Dzeusas nutrenkė jį žaibu, pagal kitą mito variantą žuvo nuo Apolono strėlės, kai bandė sugriauti Apolono šventyklą, keršydamas už vaikų mirtį. Euripidas brolius vadino baltažirgiais Bojotijos Dioskūrais. Istoriniais laikais buvo garbinami Tėbuose kaip tenykščiai herojai – Tėbų Dioskūrai. Netoli miesto sienų buvo žinomas jų kapas.