aminai

amnai, amoniako dariniai, kurių molekulėje vieną ar kelis vandenilio atomus yra pakeitę angliavandenilių radikalai. Pagal tai, kiek vandenilio atomų pakeista, aminai skirstomi į pirminius RNH₂, antrinius R₂NH ir tretinius R₃N (čia R – alifatiniai, aromatiniai arba heterocikliniai radikalai). Aminai, turintys vieną aminogrupę NH₂, vadinami monoaminais, turintys 2, 3, 4 ir daugiau aminogrupių, – diaminais, triaminais, tetraminais ir poliaminais. Alifatiniai aminai gaunami amoniakui reaguojant su halogenalkanais, o aromatiniai aminai – redukuojant nitrojunginius. Mažesnės molekulinės masės alifatiniai aminai (metilaminas, etilaminas) – dujos, didesnės – skysčiai arba kietos medžiagos. Didėjant molekulinei masei didėja aminų tankis, virimo temperatūra ir mažėja tirpumas vandenyje. Alkilaminai yra stiprios bazės (stipresnės už amoniaką) – reaguoja su rūgštimis ir sudaro vandenyje tirpias druskas. Antriniai ir tretiniai aminai (dietilaminas, trietilaminas, pirolidinas ir piperidinas) – stipriausios neutralios organinės bazės, naudojamos sintezėje kaip baziniai katalizatoriai. Pirminiai alifatiniai aminai su nitrito rūgštimi HNO₂ sudaro alkoholius, antriniai – nitrozoaminus R₂NNO, tretiniai – druskas; pagal tai jie atpažįstami. Pirminiai aromatiniai aminai su HNO₂ sudaro diazojunginius. Aminai ir jų dariniai paplitę gamtoje (alkaloidai, aminorūgštys). Kai kurie aminai (adrenalinas, histaminas, tiraminas) susidaro žmogaus ir gyvūnų organizmuose iš aminorūgščių; jie yra biologiškai aktyvūs. Aminai naudojami dažiklių, vaistų, sprogstamųjų medžiagų, sintetinio pluošto, plastikų gamybai.

3035