aminorūgštys

aminorgštys, organinės karboksirūgštys, turinčios vieną arba dvi aminogrupes (–NH₂). Pagal aminogrupės padėtį karboksigrupės (–COOH) atžvilgiu skiriama α‑, β‑, γ‑ ir kitos aminorūgštys. Gamtoje jų yra apie 300. Aminorūgštys yra laisvos arba įeina į peptidų ir baltymų sudėtį. Juose aminorūgščių likučiai sujungti peptidiniu (amidiniu) ryšiu (–CO–NH–), susidarančiu tarp vienos molekulės aminogrupės ir kitos molekulės karboksigrupės. Bendra α‑aminorūgščių formulė: H₂N–CHR–COOH (R – įvairios struktūros radikalai). Esant fiziologinėms pH reikšmėms jos yra dipoliai jonai, rūgštinėje terpėje – katijonai, šarminėje – anijonai. Žmogaus organizme aminorūgštys yra L‑konfigūracijos, mikroorganizmuose ir kai kuriuose antibiotikuose – D‑konfigūracijos. Aminorūgštys yra optiškai aktyvios (išskyrus gliciną). Baltymų sudėtyje yra 20 pagrindinių aminorūgšių (lent.), turinčių genetinius kodus. Tam tikruose baltymuose yra ir kitų aminorūgšių: 4‑hidroksiprolino (Hyp) ir 5‑hidroksilizino (Hyl) kolagenuose, desmozino ir izodesmozino elastine, γ‑karboksiglutamo rūgšties krešėjimo baltymuose ir kituose. Šios aminorūgštys neturi jas koduojančių tripletų, susidaro po baltymų sintezės modifikuojantis jų radikalams. Laisvos aminorūgštys arba jų dariniai – citrulinas, ornitinas, γ‑aminosviesto rūgštis, betainas – yra tarpiniai medžiagų apykaitos produktai. Pagal radikalo R cheminę struktūrą aminorūgštys skirstomos į alifatines ir ciklines (aromatines, heterociklines, iminorūgštis), o pagal R poliškumą – į 4 grupes: I – neutralios, hidrofobinės (nepolinės) – alaninas, glicinas, izoleucinas, leucinas, metioninas, fenilalaninas, prolinas, triptofanas, valinas; II – neutralios, hidrofilinės (polinės) – asparaginas, cisteinas, glutaminas, serinas, treoninas, tirozinas; III – rūgštinės, hidrofilinės (polinės) – asparto rūgštis, glutamo rūgštis; IV – bazinės, hidrofilinės (polinės) – argininas, histidinas, lizinas. Aminorūgštys dar klasifikuojamos į glikogenines (jų C atomų grandinės virsta gliukoze) ir ketogenines (jų C atomų grandinės virsta acetacetatu – ketonine medžiaga). Daugelis mikroorganizmų ir augalų sintetina visas jiems reikalingas aminorūgštis. Žmogaus ir gyvūnų organizmas sintetina tik kai kurias, vadinamąsias pakeičiamąsias aminorūgštis: alaniną, asparaginą, asparto rūgštį, cisteiną, gliciną, glutaminą, glutamo rūgštį, proliną, seriną, tiroziną, kitas turi gauti su maistu. Tai nepakeičiamosios aminorūgštys: izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas (organizme nesintetinamos) ir argininas, histidinas (sintetinamas nepakankamas jų kiekis). Visas nepakeičiamąsias aminorūgštis turintys baltymai yra visaverčiai. Iš aminorūgščių organizme sintetinami fermentai, hormonai, kraujo plazmos baltymai, biologiškai aktyvūs peptidai, porfirinai, kreatinas, biogeniniai aminai, purino, pirimidino dariniai ir kitos medžiagos.

2519

1996