amoniakas

amoniãkas (gr. (hals) ammōniakos – amonio (druska)), azãnas, NH₃, bespalvės, aštraus savito kvapo dujos. Vienas svarbiausių azoto junginių su vandeniliu. Beveik du kartus lengvesnis už orą. Tankis 0 °C temperatūroje atmosferos slėgyje 0,639 kg/m³, lydymosi temperatūra –77,7 °C, virimo –33,4 °C. Slegiamas lengvai suskystėja jau kambario temperatūroje. Labai gerai tirpsta vandenyje (1 tūryje 0 °C temperatūros vandens ištirpsta 1200 tūrių NH₃). Vandeninis amoniako tirpalas (amoniakinis vanduo) yra silpnai šarminis, nes amoniakui sąveikaujant su vandeniu susidaro hidroksido jonai OH^–: NH₃ + H₂O $⮂$ ${\mathrm{NH}}_4^{\text{+}}$ + OH^–. Sauso amoniako (15–28 %) ir oro mišinys sprogsta. Skystas amoniakas tirpina šarminius, šarminių žemių metalus, aliuminį, sierą, seleną, fosforą. Amoniakiniai metalų tirpalai laidūs elektrai, labai stiprūs reduktoriai. Rūgščioje terpėje amoniakas lengvai prisijungia vandenilio jonus H⁺ – susidaro amonio druskos (amonio nitratas, amonio sulfatas), kurių savybės panašios į šarminių metalų druskų savybes. Šarminiai, šarminių žemių metalai, cinkas, varis, geležis, chromas, boras, silicis, reaguodami su skystu ir dujiniu amoniaku, sudaro amidus (pvz., KNH₂) arba nitridus (pvz., BN). Gamtoje amoniakas susidaro yrant azotiniams junginiams. Laboratorijoje amoniakas gaunamas silpnai kaitinant amonio druskas su hidroksidais, pramonėje sintetinamas iš azoto ir vandenilio: N₂ + 3H₂ $⮂$ 2NH₃ (pirmasis šiuo būdu amoniaką 1909 gavo F. Haberis). Azotas ir vandenilis, reikalingi amoniako gamybai, gaunami koncentruojant gamtines ar mišriąsias dujas arba maišant oro azotą su koksavimo dujų vandeniliu sintezės kolonoje. Lietuvoje amoniaką gamina bendrovė Achema. Amoniakas laikomas ir gabenamas plieniniuose balionuose. Iš amoniako gaminama azoto rūgštis, amonio druskos, vaistai, karbamidas, suskystintas naudojamas šaldymo agregatuose. Amoniakinis vanduo naudojamas žemės ūkyje ir buityje, jo duodama uostyti nualpus. Amoniakas – dusinamo ir neurotropinio poveikio stipriai veikianti kovinė nuodingoji medžiaga. Pavojinga įkvėpti į plaučius. Apsinuodijimo požymiai: kosulys, dusulys, smarkus širdies plakimas, sutrikęs širdies ritmas. Smarkiai dirgina gleivinę ir odą, sukelia ašarojimą. Didelė amoniako koncentracija ore dirgina centrinę nervų sistemą, atsiranda traukuliai. Mirtinoji apsinuodijimo dozė įkvepiant – 210 mg·min/l. Apsaugo specialūs kvėpavimo aparatai, dujokaukės, individualiosios odos apsaugos priemonės.

163