amoniãkinis vanduõ, skystoji azoto trąša, 20–25 % vandeninis amoniako tirpalas. Bespalvis, aštraus amoniako kvapo skystis. Užšąla (priklausomai nuo koncentracijos) nuo –33 iki –55 oC temperatūroje. Jame yra 16,5–20,5 % azoto. Beveik visas amoniakinio vandens amoniakas yra hidrato NH3·H2O pavidalo. Amoniakinis vanduo gaunamas iš vandenyje tirpinamo dujinio arba skystojo amoniako arba iš vandens absorbuojamų koksavimo dujų. Amoniakinį vandenį labai greitai sugeria dirvožemis ir dėl nitrifikacijos amoniakinis azotas virsta nitratiniu. Amoniakinis vanduo terpiamas į dirvą (kad neišgaruotų NH3): į lengvas dirvas 12–15 cm, į sunkesnes 10–12 cm gilumo. Dažniausiai terpiamas prieš sėją, rečiau – purenant tarpueilius ir vėlai rudenį ariant dirvas. Naudojamas pašarams amonizuoti (amonizacija), buityje, medicinoje, chemijos pramonėje (dažiklių, sodos gamybai). Nuodingas. Amoniakinio vandens dujos (amoniakas) dirgina akių ir nosies gleivinę; ašaroja akys, vargina kosulys ir dusulys, svaigsta galva, ima skaudėti vidurius. Dirbant su amoniakiniu vandeniu naudojamos kvėpavimo takų apsauginės priemonės, pirštinės, akiniai. Lietuvoje amoniakinį vandenį nuo 1965 gamina Achema.
3016
-trąša