amonitai

amontai, brizantinės sprogstamosios medžiagos. Sudaryti iš amonio nitrato NH₄NO₃, nitrojunginių (nitroglicerolio, trinitrotolueno, heksogeno) ir degiųjų medžiagų (medienos dulkių, durpių, alyvos). Amonio nitrato mišinys su degiosiomis medžiagomis vadinamas dinamonu, su trinitrotoluenu – amatolu, su aliuminio milteliais ir trinitrotoluenu – amonalu, su nitrogliceroliu ir kitais sprogiais nitrojunginiais – detonitu. Amonitai su aliuminio milteliais vadinami amonalais. Amonitai yra atsparūs smūgiams, cheminėms medžiagoms, palyginti saugūs gaminant, laikant ir naudojant, higroskopiški, supuola. Amonitų sprogimo šiluma 2,1–8,4 MJ/kg, detonacijos greitis 2–6 km/s. Amonitų patvarumas ir atsparumas vandeniui didinamas pridėjus stearatų, geležies, kalcio, cinko miltelių, kreidos, dolomito, krakmolo. Gaminami miltelių pavidalo ir granuliuoti (šie yra mažesnės ddetonacijos galios, bet birūs ir ne tokie jautrūs mechaniniam poveikiui). Atskirą grupę sudaro gelio pavidalo amonitai (sotusis NH₄NO₃ tirpalas su priedais). Naudojami sprogdinimams statant tiltus, užtvankas, kanalus, kasant naudingąsias iškasenas; šaudmenims – retai.