amoralzmas (a… + lot. moralis – dorovinis), dorovės normų ignoravimas, laužymas ir to pateisinimas. Amoralizmas ardo visuomenės tvarką, todėl skatina griežtinti bei atnaujinti dorovės normas. Kai amoralizmas pasiekia kritinę ribą, visuomenė pradeda irti: plinta konformistinės nuostatos ir jas pateisinantis etinis reliatyvizmas, skepticizmas, nihilizmas. Visuomenės demoralizacija pasireiškia istorinių pokyčių bei lūžių metu. Amoralizmas būdingas tiek visuomenei, tiek ir individui, ypač asocialiems, silpnos valios, nesavarankiškiems, dvasinių traumų patyrusiems žmonėms. Kai kurie asmenys, supratę visuomenės neteisingumą, sąmoningai priešinasi nusistovėjusioms dorovės normoms ir jas pažeidinėja.
131