amoritai

amortai, amorjai, amurù, senovės semitų gentys.

Išeiviai iš Arabijos; gyveno Sirijos stepėse nuo Palestinos iki Persijos įlankos. Trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje su elamitais nukariavo Ūro trečiosios dinastijos valstybę. Įsitvirtinę Babilone 1894 pr. Kr. Mesopotamijoje sukūrė senąją Babilonijos karalystę. Iš amoritų kilo pirmoji Babilono dinastija (1830–1530 prieš Kristų).

18–17 a. pr. Kr. amoritai perėmė vietos gyventojų kultūrą ir su jais asimiliavosi. Sirijoje gyveno iki 15–14 a., Palestinoje – iki 12–10 a. pr. Kr.; ten amoritai susiliejo su žydais.

1455