Ampère’o dėsnis

dviejų srovės elementų sąveika: a – srovių kryptys vienodos, b – srovių kryptys priešingos

Ampère’o dėsnis (Ampèro dsnis), dviejų elektros srovės elementų sąveikos dėsnis: srovės elementas I₁dl₁ veikia srovės elementą I₂dl₂ jėga dF₁₂ = $\frac{\mu }{4}\frac{I_1}{\mathrm{\pi }}\frac{I_2}{r_{12}^3}$ [dl₂[dl₁r₁₂]]. Analogiškai elementą I₁dl₁ veikia jėga dF₂₁ = $\frac{\mu }{4}\frac{I_1}{\mathrm{\pi }}\frac{I_2}{r_{12}^3}$ [dl₁[dl₂r₂₁]]; čia µ – aplinkos magnetinė skvarba, I₁, I₂ – elektros srovių, tekančių tiesiomis laidininkų atkarpomis dl₁ ir dl₂, stipriai (laidininkų atkarpos gali sudaryti bet kokį kampą). Jei srovės elementai I₁dl₁ ir I₂dl₂ lygiagretūs, o srovės teka ta pačia kryptimi, tai tie laidininkai vienas kitą traukia, ir stumia, jei srovių kryptys priešingos.

Ampère’o dėsnis nusako ir jėgą dF (vadinamą Ampère’o jėgą), kuria vienalytis magnetinis laukas veikia jame esantį srovės elementą: dF = I [dl B]; čia dl – vektorius, kurio skaitinė reikšmė lygi laidininko elemento ilgiui dl, o jo kryptis tokia pat kaip juo tekančios srovės tankio vektoriaus, B – magnetinio srauto tankis. dF, B ir dl vektorių tarpusavio padėtis parodyta 2 pav. (kai dl statmenas B, jėgos dF kryptis randama pagal kairiosios rankos taisyklę: laikant kairę ranką taip, kad magnetinio lauko linijos eitų statmenai į delną, o 4 ištiesti pirštai rodytų elektros srovės kryptį, į šalį ištiestas nykštys rodo laidininką veikiančios jėgos kryptį). Ampère’o dėsniu pagrįstas srovės stiprio vieneto ampero etalono atgaminimas.

Ampère’o jėgos, veikiančios laidininką su srove, kryptis