Ampère’o hipotezė
Ampère’o hipotezė (Ampèro hipotèzė), teigia, kad magnetų (nuolatinių ir indukuotųjų) magnetinio lauko šaltinis yra uždaros atomų (molekulių) elektros srovės. Išorinis magnetinis laukas orientuoja molekulinių srovių magnetinius laukus išorinio lauko kryptimi. Tie orientuoti laukai lemia kūno įmagnetėjimą. Ši hipotezė, kurią 1820 pasiūlė A.‑M. Ampère’as, 20 a. tapo elektroninės magnetizmo teorijos pagrindu.