ampỹro dail
Ampyras labiau pasireiškė dekoratyvinėje ir taikomojoje (baldai, interjero įranga, indai, drabužiai) dailėje. Dekoratyvinės dailės elementai pabrėžė architektūros masyvumą, didingumą. Dažnai sienos dekoruotos baltu audeklu, purpuro ar aukso spalvos ornamentu, geometriškai skaidančiu sienos plokštumą.
ampyro stiliaus fotelis beržerė (raudonmedis, audinys, auksuota bronza, 19 a., bendrovė Jacob Frères, Prancūzija)
Dekoratyvinei dailei ir baldams didelę įtaką turėjo Ch. Percier ir P. F. L. Fontaine’o sudarytas interjero dekoravimo pavyzdžių albumas (Interjero puošmenų rinkinys / Recueil de décorations intérieures 1801, 1812). Ampyro baldai (komodos, sekreterai, apskriti stalai, antikinių formų lovos, kanapos) masyvūs, daryti iš raudonmedžio, puošti reljefinėmis paauksuotomis bronzos aplikė. Žymiausias baldų meistras – F.‑H.‑G. Jacobas‑Desmalteras (Prancūzija; su tėvu buvo įkūręs baldų įmonę Jacob-Desmalter). Interjero dekoro bei taikomosios dailės dirbinių formų aiškumas, schemiškumas leido ampyro stilistiką pritaikyti gausiai serijinei porceliano dirbinių, audinių, stalo įrankių, skulptūrinių bronzinių puošmenų gamybai. Ampyras turėjo įtakos tapytojų J. L. Davido, A.‑J. Gros, F. Gérard’o, skulptoriaus A. Canovos kūrybai.
Ampyras Lietuvos dailėje
Lietuvoje ampyras pasireiškė daugiausia taikomojoje dailėje. Vietos meistrai sukūrė nacionalinių bruožų turinčių ampyro baldų, šviestuvų, metalinių indų. Dekoratyvinės dailės negausu; figūriniai ir ornamentiniai ampyro stiliaus reljefai puošė kai kurių pastatų interjerus (Vyskupų, dabar Prezidento, rūmai Vilniuje, skulptorius A. P. Smakauskas).
Baranivkos (Ukraina) porceliano manufaktūros darbo sriubinė (porcelianas, tapyba, 19 a. pradžia, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
1624
ampyras