Ámsterdamo architektūrà
13–18 amžius
Senoji, arba Šv. Mikalojaus, bažnyčia Amsterdame (13 a., perstatyta 15–16 a.)
Palei spindulinį pusiau žiedinį kanalų tinklą (17 a.) abipus Amstelio upės (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2010) iki 19 a. statyti pastatai. Išliko gotikinių bažnyčių – Senoji, arba Šv. Mikalojaus (13 a., perstatyta 15–16 a.), ir Naujoji, arba Šv. Kotrynos (pašventinta 1409, baigta 1540; po 1645 gaisro atstatyta pagal architekto J. van Campeno projektą, restauruota 1959–80). Pagal J. van Campeno projektą pastatyta rotušė (1655; dabar Karalių rūmai). 17 a. suprojektuota vadinamasis Namas su galvomis (1622, architektas P. de Keyseris), Admiraliteto arsenalas (1656, architektas D. Stalpaertas; dabar Jūrų muziejus), Portugalų sinagoga (1675, architektas E. Boumanas). Yra architekto H. de Keyserio suprojektuotų bažnyčių: pseudobazilikinė Pietų (1611, bokštas 1614, restauruota 1979), graikiškojo kryžiaus plano Šiaurės (1623), bazilikinė Vakarų (1620–31). 135 km ilgio miesto gynybinė siena (1883–1920) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1996).
Valstybinio muziejaus rūmai Amsterdame (1885, architektas P. Cuypersas, renovuoti 2003–13)
19 amžius–21 amžiaus pradžia
19 a. raiškesni pastatai: viešbutis Amstel (1867, architektas C. Outshoornas), Valstybinio muziejaus (1885), Centrinės geležinkelio stoties (1889, abiejų architektas P. Cuypersas), Koncertų (1888, architektas D. van Gendtas), Miesto muziejaus (1895, architektas A. W. Weissmanas, priestatas, 2012, architektūrinė bendrovė Benthem Crouwel Architects) rūmai.
mokslo centras Nemo Amsterdame (1997, architektas R. Piano)
20 a. miestas plėstas pagal 1935 sudarytą vadinamąjį Didžiojo Amsterdamo planą ir 1960 bendrąjį planą; rekonstruoti ir užstatyti pietų kvartalai, daugiaaukščiai gyvenamieji namai statyti daugiausia priemiesčiuose (1927 architekto H. P. Berlage’s suplanuotas Mercatorpleino gyvenamasis rajonas; Kleiburgo daugiabutis Bijlmerio rajone (1971, architektas F. Ottenhofas, renovuotas 2016, architektūrinės bendrovės NL Architects, XVW architectuur). 20 a. pirmoje pusėje suprojektuota Amsterdamo mokyklos pastatų: birža (1903, architektas H. P. Berlage), biurų pastatas Scheepvaarthuis (1916, architektai J. M. van der Mey, P. L. Krameris; dabar viešbutis), daugiabutis gyvenamasis namas Laivas (1919, abiejų architektas M. de Klerkas).
viešbutis Nhow Amsterdam RAI Amsterdame (2019, architektūrinė bendrovė OMA)
20 a. antros pusės–21 a. pradžios pastatai: V. van Gogho muziejus (pradėtas 1963, architektas G. T. Rietveldas, 1973 užbaigė architektai J. van Dillenas, J. van Trichtas, priestatas, 1999, architektas K. Kurokava, įėjimo priestatas, 2015, architektūrinė bendrovė Hans van Heeswijk Architects), namas Hubertus (1978, architektas A. van Eyckas), Nyderlandų nacionalinio operos ir baleto teatro (1986) bei rotušės (1988) kompleksas (architektai W. Holzbaueris, C. Damas), Schipholio oro uosto pastatai (1995–2004, architektūrinė bendrovė Benthem Crouwel Architects), mokslo centras Nemo (1997, architektas R. Piano), architektūros centras ARCAM (2003, architektas R. van Zuukas), koncertų salė Muzikos pastatas (2005, architektūrinė bendrovė 3XN), Nyderlandų filmų institutas (2012, architektūrinė bendrovė Delugan Meissl Associated Architects); Borneo–Sporenburgo pėsčiųjų tiltas (2001, architektas A. Geuze).
1173
2271
-Amsterdamas