Amsterdamo sutartis
Ámsterdamo sutarts pasirašyta 1997 10 02 Amsterdame penkiolikos Europos Sąjungos valstybių. Įsigaliojo 1999 05 01.
Amsterdamo sutartis pakeitė ir papildė kai kuriuos Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių, su jomis susijusių aktų punktus bei sąlygas. Kai kuriuos bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse klausimus (prieglobsčio, vizų, imigracijos ir išorinių sienų kontrolės) perdavė Europos Sąjungos kompetencijai.
Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Schengeno sutartis tapo Europos Sąjungos teisinės sistemos sudėtine dalimi ir taikoma 13 valstybių narių (Airija, Didžioji Britanija Schengeno sutarties nepasirašė). Airijai, Didžiajai Britanijai ir Danijai palikta savo sienų kontrolės teisė.
Numatyta derinti policijos ir muitinių teisinį bei administracinį bendradarbiavimą baudžiamosios teisės srityje, siekti bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) vykdymo nuoseklumo, siekti glaudesnio Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo. Europos Sąjungos valstybė narė gali neprisidėti prie kurio nors BUSP veiksmo, bet turi pripažinti Europos Sąjungos veikimo teisę ir nesinaudoti veto teise.
Bet koks bendradarbiavimas siekiant Europos Sąjungos tikslų, išskyrus Europos Bendrijos išimtinės kompetencijos sritis, Europos Sąjungos pilietybės klausimais ir kita, turi apimti ne mažiau kaip pusę Europos Sąjungos valstybių narių. Nustačius, kad valstybė narė pažeidžia demokratinius principus, gali būti suspenduotos tam tikros jos teisės, t. p. ir jos atstovų teisė balsuoti Europos Sąjungos Vadovų Taryboje. Išplėstos Europos Parlamento teisės leidžiant Europos Sąjungos teisės aktus. Patikslintos Europos Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų funkcijos.
2049