Amudarjà (tadž. Amu, turkm. Amyderia, uzb. Amudario, arab. Džaichun, lot. Oxus), upė Uzbekijoje ir Turkmėnijoje; apie 300 km ilgio upės atkarpa eina Afganistano siena su Tadžikija, Uzbekija, Turkmėnija. Amudarja prasideda nuo Piandžo ir Vachšo santakos. Ilgis 1415 km, nuo Piandžo ištakos Vachandarjos versmių (Hindukušo kalnuose, Afganistano ir Kinijos pasienyje) – 2540 kilometrų. Baseino plotas 309 000 km2 (iki Kerki).
Iki Surchandarjos žiočių – kalnų upė. Žemiau teka per Turano žemumą, per Karakumų ir Kyzylkumų dykumas. Įteka į Aralą sudarydama plačią deltą (apie 9000 km2). Ežerą pasiekia tik lietingais metais. Vidutinis debitas ties Kerki apie 2000 m3/s. Didžiausi intakai (aukštupyje): kairieji – Kokča, Kunduzas, dešinieji – Kofirnigonas ir Surchondarja. Vidurupis ir žemupys (apie 1200 km ilgio) neturi intakų. Amudarja plukdo labai daug dumblo (3,3 kg/m3; apie 210 mln. t per metus), todėl vagos gylis ir tėkmė labai nepastovūs, daug laikinų salų. Upė klaidžioja po užliejamąją terasą ardydama krantus, susidariusius iš aliuvinio smėlio ir dumblo. Labai daug Amudarjos vandens sunaudojama drėkinimui (Karakumų kanalas, Amu-Bucharos, Karši kanalai). Vanduo užterštas mineralinių trąšų druskomis, pesticidais, pramoniniais nutekamaisiais vandenimis.
Amudarjos delta
Laivuojama nuo Čerdževo. Tujamujino, Tachiatašo hidrotechninių statinių kompleksai. Didžiausi miestai prie Amudarjos: Kerki, Čerdževas, netoli upės – Urgenčas, Nukusas, Termizas, Chiva.
Amudarjos aukštupys
Amudarja Uzbekijoje
3021