gintariniai kabučiai iš Palangos kapinyno (10–13 a.)
amulètas (lot. amuletum), daiktas, tariamai suteikiantis žmogui magiškų galių, saugantis jį nuo blogio. Atsirado kartu su magija ir fetišizmu. Dažnai dar vadinamas talismanu (šiam paprastai priskiriama stipresnė apsauginė funkcija). Amuletas gali būti bet kuris daiktas – natūralus (brangakmenis, leopardo dantis), apdorotas (akmuo su ženklais), sukurtas (iš įvairių objektų dalių, mažo formato meno kūriniai). Amuletas, vaizduojantis žmogaus kūno dalis ir turintis sustiprinti jų galią, dažnai vadinamas fetišu. Amuletai ypač populiarūs tropikų Afrikoje. Gvinėjoje įkurtame muziejuje saugoma per milijoną amuletų. Tikėjimas amuleto galia išlikęs ir didžiosiose religijose.
548
Lietuvoje
Lietuvoje amuletai žinomi nuo neolito. Aptinkami daugiausia laidojimo paminkluose. Dažniausiai gaminti iš gintaro (Palangos kapinynai, Šventosios gyvenvietės) ir žvėrių dantų su pragręžta skylute, skirta pakabinti arba prisiūti prie drabužių. Daryti įvairių formų; ypač išsiskiria vyrų (karių) kapuose randami šukučių pavidalo kabučiai. Moterų kapų galvūgalyje randama apskritų plokštelių, kurios greičiausiai buvo įsukamos į plaukų kuodą ir turėjo saugoti nuo galvos skausmų ar kitų negalavimų. Duonkalnio kapinyno (prie Biržulio ežero; Duonkalnio gyvenvietė, alkas ir kapinynas) žynio kape rasti 57, o 50–60 m. vyro kape – 83 žvėrių dantys (amuletai laikyti ir medžiotojų sėkmės ženklu); jų yra prie kaukolės, ant kaklo ir krūtinės. Dar kapuose aptinkama įvairių daiktų miniatiūrų, skirtų mirusiųjų palydoms į anapilį.
talismanas
983