amžinasis variklis

vienas iš amžinojo variklio projektų

amžinàsis varklis (lot. perpetuum mobile), tariamoji mašina, kuri, kartą paleista, dirbtų darbą iš niekur negaudama energijos; dar vadinama I rūšies amžinuoju varikliu. Tokia mašina negalima, nes jos veikimo principas prieštarauja energijos tvermės dėsniui. Paprastai stengiantis sukurti amžinąjį variklį, koks nors masyvus kūnas, sunkio veikiamas, verčiamas judėti uždaru keliu. Tokie mechanizmai gali dirbti tik sukaupę energijos, o kai šią energijos atsargą išnaudoja dėl trinties jėgų poveikio, sustoja. Yra ir sudėtingesnių amžinojo variklio projektų, pvz., mechaninė energija verčiama kitos rūšies energija: elektros variklis jungiamas su dinamomašina, tačiau ir toks įrenginys be galo ilgai veikti negali. Bandymai sukurti amžinąjį variklį ne kartą lėmė naujų gamtos dėsnių atradimą.

Pirmieji amžinojo variklio projektai sukurti 13 a. (prancūzai Vilaras Honekūrietis 1245, Pjeras Marikūrietis 1269). Amžinojo variklio idėja labai išpopuliarėjo 16–17 amžiuje. Tuo metu mokslininkų nuomonės dėl amžinojo variklio dar skyrėsi: S. Stevinas, G. Galilei, Ch. Huygensas, G. W. Leibnizas manė, kad amžinojo variklio sukurti negalima, D. Papinas, Ch. Wolffas – jog galima. 18 a. įsigalėjo neigiama nuomonė; 1775 Paryžiaus mokslų akademija atsisakė svarstyti amžinojo variklio projektus. 19 a. viduryje, atradus energijos tvermės dėsnį, įrodyta, kad amžinasis variklis neįmanomas.

-perpetuum mobile