ámžius, žmogaũs ámžius, laikotarpis, kurį žmogus gyveno nuo gimimo (ir buvimo gimdoje). Dar vadinamas chronologiniu, arba pasiniu, amžiumi. Skirstomas į tam tikrus tarpsnius, kurie pasižymi specifinėmis morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis (tam tikra fizine būkle) ir individo psichikos ypatumais; fizinės ir psichinės raidos tarpsniai nevisiškai sutampa.
Pagal biologinius rodiklius sudaryta žmogaus amžiaus periodizacija. Perėjimas iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą yra individualus, įvairuoja, kartais jam būdingi neigiami reiškiniai (vadinamieji paauglystės krizė, klimakterinis laikotarpis). Individo subrendimas apibūdinamas pagal dažniausiai pasitaikančius tam tikro amžiaus žmonių fizinės ir psichinės būklės rodiklius. Augimo ir brendimo greitis skiriasi, todėl ir kiekvieno amžiaus tarpsnio rodikliai gali svyruoti: kiekvienoje populiacijoje yra greičiau arba lėčiau negu vidutiniškai augančių ir bręstančių individų.
Individo subrendimą apibūdina biologinis amžius. Daugiau kaip 50 % žmonių chronologinis amžius sutampa su biologiniu (individo brandos amžiumi), kitų – atsilieka arba jį pralenkia. Biologinis amžius išreiškiamas chronologiniu amžiumi, kurį vidutiniškai atitinka individo biologinė branda (jeigu mergaitės brendimas vėluoja 2 metais, tai jos biologinis amžius yra 2 metais jaunesnis). Svarbiausi biologinio amžiaus kriterijai: griaučių branda (kaulėjimo taškų atsiradimas), dantų dygimo laikas ir tvarka, lytinio subrendimo laipsnis (antrinių lytinių požymių susiformavimas, pirmųjų mėnesinių arba poliucijų atsiradimas); dėl didesnių individualių variacijų nustatant biologinį amžių rečiau remiamasi fiziologiniais ir biocheminiais rodikliais, kūno proporcijomis ir augimo gradientais. Fizinės ir psichinės brandos ryšys dar sudėtingesnis ir skirtumai dar didesni.
Dabar pastebimas greitesnis negu 20 a. pradžioje ar viduryje fizinis subrendimas ir didesnis atotrūkis nuo socialinės individo brandos. Kuo jaunesnis individas, tuo biologinio ir chronologinio amžiaus skirtumas yra mažesnis, kuo vyresnis individas – tuo didesnis (kūdikių branda normaliai gali skirtis tik keliais mėnesiais, paauglių – keleriais metais, o suaugusiųjų biologinis amžius nuo chronologinio gali skirtis apie 10 metų).
| Tarpsnis | Amžius |
|---|---|
| Intrauterinis laikotarpis (gimdoje) | apvaisinimas–gimimas (280 dienų) |
| gemalo fazė | iki 6 savaičių |
| pereinamoji fazė | 7–8 savaitė |
| vaisiaus fazė | 9–40 savaičių |
| Ekstrauterinis laikotarpis (po gimimo) | gimimas–mirtis |
| neutralioji vaikystė: | nuo 0 iki 6 (7) metų |
| naujagimystė | 0–14 d. (0–30 d.) |
| kūdikystė | 0–12 mėn. (1–15 mėn.) |
| ankstyvoji vaikystė (lopšelinis amžius) | 1–3 metai |
| pirmoji vaikystė (darželinis amžius) | 3–6 metai |
| brendimo įžanga ir lytinis brendimas*: | nuo 7–8 iki 17–19 m. |
| antroji vaikystė (jaunesnis mokyklinis amžius) | 8–12 m. (berniukų) |
| 7–11 m. (mergaičių) | |
| tikrasis brendimas (vidurinis mokyklinis amžius) | 13–16 m. (berniukų) |
| 12–15 m. (mergaičių) | |
| brendimo baigmė (vyresnis mokyklinis amžius, arba ankstyvoji jaunystė) | 17–19 m. (berniukų) |
| 16–17 m. (mergaičių) | |
| jaunuolystė (perėjimas į brandos amžių) | 19–21 (25) m. (vyrų) |
| 17–20 (23) m. (moterų) | |
| brandos amžius (stabilizacijos laikotarpis) | nuo 20 iki 65 metų |
| jaunas suaugęs | 22–35 (40) m. (vyrų) |
| 21–35 (40) m. (moterų) | |
| brandus suaugęs | 35–60 (65) m. (vyrų) |
| 35–55 (65) m. (moterų) | |
| involiucijos (senėjimo, regresijos) laikotarpis | nuo 55–65 iki 90 ir daugiau |
| pagyvenusio amžius | 60–75 m. (vyrų) |
| 55–75 m. (moterų) | |
| senatvė | 75–90 m. |
| ilgaamžystė | >90 metų |
* 10–18 (20) metų amžiaus tarpsnis dar vadinamas paauglyste
675