analistai

analstai (lot. annales – metraščiai), pirmieji senovės Romos istorikai metraštininkai (3 a.–1 a. pr. Kr. pirma pusė). Dėstė įvykius chronologiškai pagal magistratų valdymo metus. Rėmėsi daugiausia analais ir fastais. 3 a.–2 a. pr. Kr. pirmos pusės istorikai, vadinamieji vyresnieji analistai (Kvintas Fabijus Piktoras, Lucijus Cincijus Alimentas, Postuminijus Albinas ir kiti), rašė graikų kalba. Pradedant Marku Porcijumi Katonu (234–149 pr. Kr.), parašiusiu Romos istoriją Pradžios (Origines), analistai rašė lotyniškai. Pasakojimą paprastai pradėdavo nuo Romos įkūrimo, kitų valstybių ir tautų istorijai skyrė tiek dėmesio, kiek ji buvo susijusi su Roma. Apie 123 pr. Kr. Publijus Mucijus Scevola išleido 80 knygų rinkinį Didieji analai (Annales Maximi). 2 a. pabaigos–1 a. pr. Kr. pirmos pusės istorikai, vadinamieji jaunesnieji analistai (Kvintas Klaudijus Kvadrigarijus, Kvintas Elijus Tuberonas ir kiti), pateikdami istorinę medžiagą rėmėsi retorikos principais. Įvykių vertinimui įtakos turėjo priklausomybė vienai ar kitai politinei grupuotei. Vėlesnių autorių veikaluose išliko analistų darbų fragmentų ar paminėjimų.