analitinės kalbos

analtinės kabos, analitinių kalbų gramatinėje sandaroje vyrauja sudurtinės, iš pagalbinio ir savarankiškos leksinės reikšmės žodžio sudarytos analitinės formos, rodančios gramatines žodžių reikšmes ir sintaksinius savarankiškų žodžių ryšius (anglų I shall ask ‘aš paklausiu’, he will ask ‘jis paklaus’, I have asked ‘aš paklausiau’, the play ‘žaidimas’, to play ‘žaisti’; indoneziečių saja ‘aš’, kepada saja ‘man’). Svarbūs tarnybiniai žodžiai (artikelis, prielinksniai ir polinksniai, pagalbiniai veiksmažodžiai, dalelytės), žodžių tvarka, intonacija. Grynai analitinių kalbų nėra: vienos daugiau, kitos mažiau turi vientisinių (sintetinių) formų (anglų boy ‘berniukas’, cat ‘katė’ – bendrasis linksnis, vns., boys, cats – dgs. formos), jos vartojamos lygiagrečiai su analitinėmis (plg. the boy’s hand / the hand of the boy ‘berniuko ranka’). Analitinės yra naujosios indoeuropiečių kalbos – anglų, danų, prancūzų, italų, persų, hindi, bulgarų, kai kurios Rytų ir Pietryčių Azijos kalbos.

330