Anánjino kultūrà (rusų k. Ananjinskaja kultura), ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 8 a.–2 a. pr. Kr. Kamos upės baseine ir vidurio Pavolgyje. Pavadinta nuo Ananjino kaime (Totorija) P. Alabino 1858 tirto kapinyno. Šios kultūros žmonės gyveno piliakalniuose ir neįtvirtintose gyvenvietėse; rasta 10 × 5 m ir 12 × 4 m dydžio antžeminių bei ilgųjų pastatų liekanų su židiniais viduje. Vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba. Naudojo kaulinius, medinius ir titnaginius dirbinius, nors jau darėsi įrankius iš žalvario ir geležies. Lipdė apvaliu dugnu puodus, puoštus virveliniu ir duobučių ornamentu.
Mirusieji laidoti kapinynuose; kai kur aptinkama daugiau kaip 1100 kapų. Prie ankstyvojo Ananjino kultūros laikotarpio kapų randama stelų grupių su jose pavaizduotais ginklais arba be jų. Gyventojai mirusiuosius dažniausiai laidojo nedegintus; virš kapo duobės statė pomirtinį namelį. Vyrų kapuose rasta ginklų, darbo įrankių ir papuošalų, moterų – dažniausiai papuošalų. Ananjino kultūrai didelę įtaką darė Kaukazo regiono gyventojai.
1123