anaptiksė

anaptksė (gr. anaptyxis – atvėrimas, išplėtojimas), balsio įterpimas tarp priebalsių. Pavyzdžiui, šiaurės panevėžiškių ár'kẹl^(ь) ‘arkliu; arklį’, gàtẹv^(ь)s' ‘gatves’, lenkų ogień, rusų огóнь ← slavų *ognь ‘ugnis’. Reguliari anaptiksė dažniausiai pasitaiko prieš balsinguosius (sklandžiuosius) priebalsius, po kurių eina arba yra ėjusi redukuota galūnė, bet galima ir kitais atvejais (plg. lotynų drachuma < drachma ← gr. drachmē ‘toks pinigas’). Anaptiksė ypač dažna lėtoje kalboje, liaudies dainose bei giesmėse: Va[ə]das Marijos – malon sal[ι]dýbė (giedant). Dėl anaptiksės atsiradęs garsas dažnai vadinamas sanskrito terminu svarabhakti.

1824