Betechtin Anatolij (Анатолий Бетехтин, Anatolijus Betèchtinas) 1897 03 08Strigino (Vologdos sritis) 1962 04 20Maskva, rusų geologas, mineralogas. Dr. (1929). 1924 baigė Leningrado kasybos institutą, dėstė jame; profesorius (1937). 1923–28 tyrinėjo platinos telkinius Žemutiniame Tagile (sukūrė jų tyrimo metodiką), 1929 – didžiausią Sakartvele Čiaturos mangano rūdos telkinį, 1930–36 – chromito telkinius Urale, Šiaurės Kaukaze, Užkaukazėje. 1937–62 dirbo SSRS mokslų akademijos Geologijos mokslų institute (1939–42 direktoriaus pavaduotojas, 1956–62 jo įkurtos Mineralografijos laboratorijos vedėjas). SSRS mokslų akademijos narys (1953). Skaitė paskaitas Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Kinijoje. Žurnalo Geologija rudnych mestoroždenij vyriausiasis redaktorius (nuo 1958).
Anatolij Betechtin
Moksliniai tyrimai
Remdamasis fizikinės chemijos ir kristalochemijos dėsniais tyrė rūdų susidarymą, jų struktūrą ir mineralų paragenezę. Nustatė dėsningą facijų kitimą mangano turinčiose nuosėdose ir sukūrė mangano rūdos susidarymo teoriją. Išleido veikalų rūdų susidarymo teorijos ir mineragrafijos klausimais, mineralogijos vadovėlių.Paskelbė daugiau nei 200 mokslinių straipsnių.
Svarbiausi veikalai
Rūdinių mineralų nustatymas mikroskopu (Opredelenie rudnych mineralov pod mikroskopom 1933), SSRS pramoninės mangano rūdos (Promyšlennye margancevye rudy SSSR 1946), Mineralogija (Mineralogija 1950), Mineralogijos kursas (Kurs mineralogii 1951 21956).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas mineralas betechtinitas, kalnai (McRobertsono Žemėje) ir kalnagūbris (Karalienės Matildos Žemėje) Antarktidoje.